Įstatymo varžtai Nemuno salos koncesijai

Koncesijos įstatymo pataisos varžo valdininkų galias bei saugo valstybės turtą

Specialistų teigimu, sporto rūmų Nemuno saloje koncesijai teisinių spragų neliko – visas užkamšė naujasis Koncesijų įstatymas.

Viltis pasirašyti vieno stambiausių šalyje objektų koncesiją šį gruodį gali išsklaidyti tik valdininkų nesutarimai Kauno miesto savivaldybėje.

Naujienos patiko ne visiems

Rūta Šimkaitytė, Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja, tikina, kad derybos dėl Nemuno salos projekto vyksta sklandžiai.

„Neliko jokių kliūčių sudaryti sutartį ir ją pasirašyti. Milžiniškos investicijos netrukus turėtų pasiekti kauniečius”, – viliasi R. Šimkaitytė, naujosios derybų grupės narė.

Naujasis Koncesijų įstatymas, pasak jos, labiau riboja savivaldybių galias bei apsaugo jas nuo rizikingų įsipareigojimų.

Artūras Skardžius, parlamento Valstiečių liaudininkų frakcijos narys, Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas, sako, kad ne visos savivaldybės džiugiai sutiko žinią apie Koncesijos įstatymo pataisas.

„Savivaldybių pasipriešinimas buvo nemenkas. Galima daryti išvadą, kad iš senojo įstatymo spragų buvo pelnomasi”, – samprotauja Seimo narys. Nemuno salos projektas, anot jo, gali būti sėkmingos koncesijos pavyzdys, jei „vyriausybės atstovas akylai seks, kaip vyksta derybų procesas”.

Išsklaidė miglą

Pasak A.Skardžiaus, ankstesnis, dešimtmetį galiojęs, Koncesijos įstatymas sudarė galimybes tarpti korupcijai, todėl redaguoti jį buvo būtina. Pataisų rengimai bei svarstymai truko daugiau nei metus.

Valstybė neturėjo bendros koncesijų suteikimo strategijos, kuriose srityje ir kaip gali būti pritraukiamas privatus kapitalas.

„Vyriausybė neturėjo nė vienos koncesijos valstybės mastu, – pabrėžia A.Skardžius. – Tuo tarpu savivaldybėse tokių sutarčių sparčiai gausėjo perleidžiant valstybės turtą į privačias rankas be didesnių įsipareigojimų”. Koncesijas buvo galima sudaryti bet kurioje srityje, be to, nebuvo paskirta šį procesą kontroliuojanti institucija, nebuvo ir koncesijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kontrolės.

„Įstatymas nubrėžė ribas, pagal kurias kontroliuojanti institucija gali stebėti, ar investuojama tiek, kiek planuota, ir taip, kaip planuota”, – aiškina A.Skardžius ir priduria, kad koncesijos sutartis nuo šiol įpareigoja nuomininką eksploatuojamą turtą gerinti. Be to, koncesijos sutartis turi būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, anksčiau galiojimo laiką numatyti nebuvo būtina.

Nokino valstybės skolą

„Finansiniai įsipareigojimai kėlė daugiausia nerimo”, – A.Skardžius nurodo vieną pagrindinių priežasčių, paskatinusių taisyti įstatymą. Savivaldybės prisiimdavo finansinius įsipareigojimus įvairiems laikotarpiams, pavyzdžiui, 20 metų mokėti pernelyg didelį koncesijos mokestį, tolygų skolinimosi limitui. Nuo šiol koncesijos mokestis neturi viršyti 50 proc. savivaldybės biudžeto. Kauno miesto savivaldybės biudžetas sudaro apie 500 mln. Lt. Vadinasi, Nemuno salos koncesijos mokestis negali būti didesnis nei 200 mln. Lt per visą laikotarpį.

„Savivaldybės skola yra valstybės skola, kiekvienas neatsakingas savivaldybės sandoris smukdė, kai kuriais atvejais ir tebesmukdo visą šalį”, – dėsto A.Skardžius.

Pagal naująją įstatymo redakciją koncesijos sutartis rengia Savivaldybė, o anksčiau tuo rūpindavosi potencialus koncesininkas. „Natūralu, koncesininkas parengs tokią sutartį, kokia naudinga jam, o ne Savivaldybei, be to, labai trūko viešumo ir skaidrumo. Ne apie visas svarbias sutartis buvo kalbama garsiai”, – pabrėžia A.Skardžius.

„Kauno diena” jau rašė apie nesėkmingą Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartį, dėl kurios miesto Savivaldybė galėjo prarasti 20 mln. Lt. Alvydas Gineitas, savivaldybės Ekonomikos departamento direktorius, sako, kad sudarydama sutartį Taryba neturėjo iš ko rinktis, viešajame konkurse dalyvavo vienintelė bendrovė „Kamesta”.

Rinkimams artėjant

Seimo Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka siūlo dar tobulinti šią liepą įsigaliojusį Koncesijos įstatymą, nes „pagal dabartinę tvarką visas valstybės turtas gali būti išnuomotas”. J.Veselka įsitikinęs, kad valstybės turtu taip lengvai dalytis su privatininkais nevalia ir siūlo neleisti nuomoti valstybinių kelių, miškų, vandenų, sudaryti sutartis tik dėl infrastruktūros objektų.

„Nebūtina visko perleisti privačiam kapitalui. Ar Lietuvoje jau neliko gerų valstybės tarnautojų, kvalifikuotų specialistų, kurie patys nepasirūpintų valstybės objektais?” – J.Veselka nurodo priežastis, paskatinusias tobulinti įstatymą.

A.Skardžius, Seimo Audito komiteto narys, dalyvavęs rengiant naująjį įstatymą, stebisi tokiais kolegos populistiniais pareiškimais ir sieja juos su artėjančiais rinkimais.

„Visus metus buvo svarstoma naujoji įstatymo redakcija, kur tuo metu buvo gerbiamas J.Veselka, kodėl nedalyvavo posėdžiuose ir neteikė savo siūlymų”, – klausia A.Skardžius.

Arūnas Keserauskas, Kauno savivaldybės administracijos direktorius, sako, kad Seimo nario J.Veselkos siūlomi Koncesijos įstatymo pakeitimai Nemuno salos koncesijai įtakos neturėtų. Savivaldybės teisininkai, pasak jo, išanalizavo naująją įstatymo projekto redakciją ir konstatavo, kad jie nesudaro kliūčių tęsti derybas.

„Esu už Nemuno salos projektą, tegul stato, investuoja. Mano siūlomi pakeitimai jiems neturėtų trukdyti”, – antrina J.Veselka.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.