Lietuvos rinktinės gynėjas Artūras Katulis sėkmingai rungtyniauja Danijos čempionės titulą ginančioje „SoenderjyskE” komandoje
25 metų Artūras Katulis į Daniją pasuko gana netikėtai. Lietuvis sėkmingai rungtyniavo Rusijos aukščiausiosios lygos (antra pagal pajėgumą) Saratovo „Kristall” komandoje, bet prieš sezoną šiose pirmenybėse buvo įvesti dideli mokesčiai už legionierius. Todėl Saratovo ekipa leido gynėjui išvykti į kitą klubą. A.Katulis pasirinko Danijos čempionę „SoenderjyskE”. Jos atstovai lietuvį pastebėjo per balandžio mėnesį Taline vykusį pasaulio I diviziono B grupės čempionatą. Ten A.Katulis tapo rezultatyviausiu gynėju. Vis dėlto debiutu Danijos čempionate lietuvis nėra visiškai patenkintas, mat iki šiol visur jis pelnydavo nemažai įvarčių, o šį sezoną savo ekipoje kol kas pasižymėjo tik dviem rezultatyviais perdavimais. Vienintelį įvartį danų komandai gynėjas pelnė per Žemyno taurės varžybas Prancūzijoje. Ten „SoenderjyskE” užėmė antrąją vietą ir į trečiąjį turnyro etapą nepateko.
Reikėjo prisiderinti
– Artūrai, kokį įspūdį susidarei apie Danijos čempionatą?
– Maniau, kad jis bus aukštesnio lygio. Danijos čempionatas neprilygsta Rusijos aukščiausiosios lygos ar Baltarusijos pirmenybėms. Danijos čempionate dalyvauja tik 9 komandos, todėl truputį trūksta varžybų. Danijoje žaidžiamas kanadietiško stiliaus ledo ritulys, mano komandoje yra 8 žaidėjai iš Kanados. Iš pradžių buvo sunkoka prisitaikyti.
– Kaip vertini savo komandos rezultatus?
– Visi tikėjosi, kad čempione tapusi komanda šį sezoną rodys stebuklus, tačiau sezono pradžia mums buvo sunki, pralaimėjome keletą rungtynių. Paskui lyg ir atsitiesėme, dabar užimame ketvirtąją vietą. Danijos čempionate komandos yra lygios, galima laimėti prieš visas, bet su visomis reikia ir kovoti.
– Kodėl pačiam nesiseka pelnyti taškų?
– Turime tik 6 gynėjus komandoje, todėl treneris reikalauja, kad daugiau dėmesio skirtume gynybai. Sezono pradžioje turėjome 6 tikrus gynėjus, o vėliau vienas amerikietis išvyko namo. Tuomet į gynybą buvo perkeltas vienas puolėjas. Aš žaidžiau pirmoje gynėjų poroje su vienu kanadiečiu, o dabar žaidžiu antroje poroje.
– Ar klubo suteiktomis sąlygomis esi patenkintas?
– Viskas yra gerai, nieko netrūksta. Klubas skyrė automobilį, gyvenu vienas nedideliame bute. Visi mūsų kanadiečiai yra atvykę su draugėmis, gyvena su jomis, o aš ir vartininkas iš Suomijos gyvename po vieną.
– Keltis į Daniją finansiškai buvo naudinga ar nuostolinga?
– Rusijoje sąlygos buvo geresnės. Kontrakto suma Danijoje gal ir didesnė, bet Rusijoje buvo mokamos premijos už kiekvienas varžybas. Kontrakte su danais yra numatyta, kiek per sezoną turi įmušti įvarčių, kiek taškų turi surinkti ir kurią vietą turi užimti komanda. Jei tai įvykdoma, numatytos premijos. Tačiau net ir viską įvykdžius, uždirbta suma neprilygs Rusijoje mokamiems pinigams.
Palaiko lietuviai
– Kokiame mieste rungtyniauja „SoenderjyskE” ledo ritulininkai?
– Tai mažas Vojenso miestelis, jame yra apie 10 tūkst. gyventojų. „SoenderjyskE” turi ledo ritulio, futbolo ir rankinio komandas, jos žaidžia skirtinguose Pietų Jutlandijos miestuose.
Vojense visi mėgsta ledo ritulį, tokių aistruolių dar niekur neteko sutikti. Į mūsų varžybas susirenka 2-3 tūkst. žiūrovų. Į Žemyno taurės varžybas Prancūzijoje sirgaliai buvo atvykę dviem autobusais. Daug žiūrovų susirenka ir į kitų komandų rungtynes, kur tik buvome nuvykę, visur arenos buvo pilnos.
– Ką veiki laisvalaikiu mažame mieste?
– Vojense nėra ką veikti, tačiau aplink yra didesnių miestelių. Daugiausia bendrauju su suomiu vartininku, o komandos kanadiečiai daugiausia bendrauja tarpusavyje.
– Ar lietuviai į „SoenderjyskE” varžybas užsuka?
– Lietuvių ten yra, su keliais esu susipažinęs. Jie gyvena ne Vojense, tačiau atvažiuoja į mūsų varžybas, pasikalbame.