Lapkričio 8 d., trečiadienį, 19 val. į savo benefisą Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje pakvies dainininkė Sigutė Trimakaitė, švenčianti kūrybinės veiklos 20-metį. Savo gerbėjams ji rengia tikrą muzikos ir poezijos puotą. Vakaro šeimininkė iš savo repertuaro parinko mėgstamiausius įvairių tautų ir epochų vokalinės lyrikos delikatesus – nuo Roberto Schumanno iki Šarūno Nako. Muzikinių nuotaikų kaitą trumpose intermedijose savaip pratęs aktoriaus Vytauto Kaniušonio skaitoma Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Aido Marčėno, Herkaus Kunčiaus, Kęstučio Navako, Sigito Parulskio poezija ir proza.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventės Sigutės Trimakaitės profesinis startas buvo įstabus: 1984 m. ji pelnė laurus M. Glinkos dainininkų konkurse, o 1987 m. – pirmą premiją M. Callas konkurse Atėnuose. Jos repertuare per dvidešimt koncertinės ir kūrybinės veiklos metų susikaupė nepaprasta muzikos įvairovė – nuo lietuvių liaudies melodijų, vaikiškų dainelių iki soprano partijų stambaus žanro orkestriniuose kūriniuose ir kameriniuose opusuose. Solistę ypač traukia XX a. vokalinės muzikos naujovės, ji aktyviai propaguoja šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybą. Kaip tik dviem lietuviškom dainom – Broniaus Kutavičiaus „Lietuva” ir Felikso Bajoro „Užaugo berželis” balsui ir fortepijonui – solistė pasisveikins su publika savo benefiso pradžioje.
Tačiau kokia puota be svečių? Pirmasis scenoje pasirodys pianistas Justas Dvarionas, akompanuosiantis visai muzikinei koncerto programai ir atliksiantis porą kūrinių fortepijonui solo – Johanneso Brahmso Baladę, op. 10 Nr.2, D-dur, ir Balio Dvariono „Albumo lapelį”. Antrasis vakaro svečias – birbynininkas Irmantas Andriūnas – atsiskleis ne tik kaip savo instrumento virtuozas, bet ir kaip aranžuotojas bei kompozitorius. Girdėsime jo aranžuotą B.Marcello-J.S.Bacho Adagio ir solo atliekamą kompoziciją „Skliautai”, pasirašytą Vidmanto Berenio slapyvardžiu. Franzo Schuberto Serenada į vakaro programą įsilies Igno Misiūros bosas-baritonas, kurio švelniu tembru bus nuspalvinta Giuseppe Giordani „Caro mio ben” ir Richardo Strausso daina „Rytoj”. Ketvirtąjį vakaro svečią saksofonininką Raimundą Simanavičių išgirsime drauge su visais koncerto dalyviais atliekant naujos Šarūno Nako „Krentančių portretų” versijos premjerą ir kelias XX a. pradžios kompozitorių kūrinių aranžuotes.
Neortodoksišku požiūriu į muzikinį palikimą garsėjanti solistė į vakaro programą įtraukė ir daugiau savo mėgstamos muzikos perdirbinių bei aranžuočių. Pavyzdžiui, dvi dainos iš Roberto Schumanno ciklo „Poeto meilė”, parašytos žemam vyriškam balsui ir fortepijonui, šįkart skambės tarsi iš moteriškos perspektyvos, o Eriko Satie „Tris melodijas” balsui ir fortepijonui papildys saksofonas ir birbynė. Iš dainininkei ypač artimos XX a. pradžios prancūzų muzikos, be minėto E. Satie ciklo, antroje koncerto dalyje dar skambės dvi jos atliekamos Gabrielio Fauré dainos ir Arthuro Honeggero „Trumpas moralės kursas”. Puota išties turtinga, susirinkusiųjų laukia įvairios staigmenos, o svarbiausia – laisvas meninis polėkis, peržengiantis įprastą atliekamų kūrinių ar koncerto pateikimo būdą.