Uostamiestyje gyvūnų šeimininkai gąsdinami mokesčiais ir baudomis, bet už sumokėtus pinigus jokių paslaugų negauna.
Žmonės vengia registruoti savo augintinius, nes taisyklės numato mokesčių lygiavą didelių ir mažų veislių augintinius turintiems miestiečiams.
Siutina lygiava
„Kodėl turėčiau už savo mažą, vos du tris kilogramus sveriantį šunelį mokėti tiek pat kiek kaimynas moka už rotveilerį. Mano Mikis kai pritupia, krūvelės per žolę nesimato, o kaimyno Lordas pakrauna kaip du suaugę žmonės. Kur teisybė? – aiškino prisistatyti nepanoręs vyras, daugiaaukščio namo kieme vedžiojęs beveislį šunelį.
– Be to, aš savo Mikio į aikštelę nevedu. Ten dideli šunys bėgioja, maniškiui – nesaugu. Kitas dalykas, mano šuo tose džiunglėse neturėtų ką veikti. Žolė nuo pat pavasario nešienauta. Didžiųjų vos galvos kyšo. Vadinasi, už sumokėtus pinigus aš jokių paslaugų negaučiau. Nemokėjau ir, manau, dar ilgai nemokėsiu.”
Tokie gyvūnų augintojų argumentai neįtikina įstatymo sergėtojų. Privalu registruoti savo augintinius ir mokėti už juos mokesčius. Kiekvienas šuns šeimininkas turi sumokėti vienkartinį 10 litų, o katės – 5 litų gyvūno registracijos mokestį bei kas mėnesį mokėti po 5 litus už šunį ir po 3 litus už katę.
Skundžia kaimynai
„Nuaro” – įmonės, besirūpinančios šunų laikymo tvarka, administratorė Irina Lebedeva tikino, jog kiekvieną savaitę antradieniais ir trečiadieniais, padedami policininkų, gyvūnų prieglaudos darbuotojai lankosi tuose butuose, kuriuose įtaria žmones laikant neregistruotus šunis.
Kur važiuoti, jie sužino iš kaimynų. Dažniausiai žmonės skambina į „Nuarą” nebeiškentę šunų lojimo, jų teršimo laiptinėse, bijodami be antsnukių ir pavadėlių vedžiojamų keturkojų.
Vien per birželį surengti 7 reidai, kurių metu aplankyta 30 butų, juose rasta 20 neregistruotų bei pagauti 3 benamiai šunys.
Lankytis visuose miesto namuose, ieškant mokesčių nemokančių keturkojų šeimininkų, nėra nei laiko, nei pajėgų.
Policininkų neskyrė
Šiemet pavasarį uostamiesčio policija laimėjo konkursą ekologinėms problemoms mieste spręsti. Prižiūrėti švarą ir tvarką mieste turėjo savotiška žalioji policija.
Tikėtasi, kad bus skirti du papildomi pareigūnų etatai. Tačiau kol kas papildomai policininkų nepriimta. Tad šį darbą turėtų dirbti prevencijos skyriaus pareigūnai bei apylinkių inspektoriai.
Jų pareiga prižiūrėti, kad būtų laikomasi švaros mieste, bet ir stebėti šunų šeimininkus, ar jie surenka išmatas. Priešingu atveju gresia baudos. Šunų šeimininkai negali teršti kiemų, gyvūnų laikymo taisyklės reikalauja juos vedžioti tam skirtose vietose.
Tačiau Klaipėdoje yra įrengtos tik dvi tokios aikštelės: Baltijos prospekte ir Skulptūrų parke. Dar keturios seniau įrengtos namų valdybų lėšomis aikštelės – apleistos. Jas prižiūrėti nėra įpareigota jokia organizacija. Šienauti šias aikšteles turėtų savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus samdyti žmonės. Tačiau daugelyje vietų, kur stovi ženklas, leidžiantis vedžioti šunis, veši žolė.
Nerealu tikėtis, kad apie 14 tūkstančių Klaipėdos gyventojų savo keturkojus vedžios arba vežios triskart per dieną gamtinių reikalų atlikti į dvi įrengtas aikšteles. Net jeigu jų bus įrengta dvigubai daugiau, mažai tikimybės, kad gyvūnų mylėtojai savanoriškai paklus reikalavimui laikytis taisyklių.
Išmatų nerenka
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyresnioji specialistė Regina Šolienė sakė, jog pagal projektą tinkamai įrengti šunų vedžiojimo bei dresavimo aikštelę kainuoja 70 tūkstančių (!) litų. Pasak valdininkės, Baltijos prospekte esanti aikštelė numatytų reikalavimų neatitinka.
Kadangi mūsų mieste galima palyginti tik dvi tokias aikšteles, drąsiai teigiame, kad geresnės nei Baltijos prospekto aikštelė Klaipėdoje nėra. Čia atitvertas pakankamai didelis plotas, sukonstruota daug dresavimo įrenginių.
Parko aikštelė – apgailėtinos būklės. Iškart matyti, jog čia jau seniai niekas nekuopė ne tik šunų ekskrementų, bet ir šiukšlių.
„Klaipėdos” kalbinti šunų šeimininkai tikino, kad užtektų kiekviename mikrorajone atitverti tvora didesnį plotą ir jį prižiūrėti. Tada daugelis žmonių vedžiotų augintinius nurodytose vietose. Kiti mano, kad reikia paskirti kuo daugiau nedidelių zonų prie namų šunų „tualetams” su šiukšliadėžėmis ir maišeliais.
Ypač nuskriausti centrinės miesto dalies šunų šeimininkai. Dažnas prisipažįsta nejaukiai pasijaučiantis, kai augintinis atsitupia viduryje šaligatvio, bet maišelio su šluotele tokiam atvejui sako nesinešiojantys, nes moka mokesčius ir mano, kad tai pinigai už valymą.
Kad nebūtų teršiami šaligatviai bei kiemai, mieste pastatyta 12 dėžių ekskrementams rinkti. Apžiūrėję daugelį jų, neradome nė vieno maišelio su turiniu, atitinkančiu šių dėžių paskirtį. Nė vienoje neaptikome tam skirtų polietileninių maišelių. Į šunų išmatoms skirtas žaliąsias dėžes praeiviai meta buitines šiukšles.
Skaičiai stulbina
„Nuaro” statistika skelbia, jog mieste įregistruoti 6 476 šunys ir katės. Miesto gyventojai už šunų ir kačių laikymą nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, pernai gruodžio 1-osios, sumokėjo 274 tūkstančius 796 litus.
Vien per šių metų pusmetį už gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimus skirta 770 litų baudų, didžiąją daugumą jau pavyko išieškoti.
Šiemet surašyti 23 administracinių teisės pažeidimų protokolai, Administracinė komisija pernai skyrė 6 250 Lt baudų.
Mokesčiai už keturkojus keliauja aikštelėms ir dėžėms prižiūrėti bei naujoms įrengti, benamių gyvūnų globai bei utilizavimui.
Už šiuos pinigus planuota nemokamai paskiepyti šunis ir kates nuo pasiutligės, nemokamai identifikuoti 570 gyvūnų, įvairiose miesto vietose pastatyti ženklus „Šunis vedžioti draudžiama”, pastatyti dar 20 dėžių šunų ekskrementams, antrojoje šių metų pusėje įrengti šunų vedžiojimo aikšteles Liubeko ir Paryžiaus Komunos gatvėse.
Kad ir kokius skaičius mini valdininkai, žmonės mato, jog per pusantrų metų nuo naujųjų taisyklių įsigaliojimo mažai kas pasikeitė, todėl tikėtis iš jų sąmoningumo – nerealu. Priprasta mokėti už tai, ką gauni, o ne už pažadus, gąsdinant nubausti už nepaklusnumą.
Daiva Janauskaitė