Klaipėdiečiai, turintys žinių apie sprogmenimis užterštas teritorijas, kviečiami netylėti.
Civilinės saugos tarnyba ypač vyresnės kartos žmonių prašo informuoti apie tai, kuriose, jų manymu, vietose gali būti nuo karo užsilikusių sprogmenų.
„Manome, jog garbaus amžiaus klaipėdiečiai prisimena, kuriose vietose karo metais buvo įrengti sprogmenų sandėliai. Galbūt jie dar geba prisiminti, kur vyko įnirtingiausi mūšiai, todėl ten galėjo likti pavojingų karo liekanų”, – sakė Civilinės saugos tarnybos vedėjas Vladas Kinderis.
Tokių priemonių imtasi, nes Ministro Pirmininko potvarkiu yra sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta spręsti Lietuvoje nuo karo likusių sprogmenų problemą.
Tai, jog karo laikų sprogmenys kelia grėsmę ir klaipėdiečiams, patvirtina skaičiai.
Per šiuos metus Klaipėdoje buvo rastas ir sunaikintas net 31 sprogmuo. Pernai sunaikinti 38 sprogmenys, užpernai – 17.
Daugiausia pavojingų karo liekanų rasta universiteto miestelyje, statant naują auditorijų pastatą, ir Tauralaukyje.
„Tačiau negalima išskirti teritorijų, kurios labiausiai užterštos sprogmenimis. Jų yra visose miesto vietose. O sprogmenų radimo atvejų daugėja, nes intensyvėja statybos. Jų metu kasant gruntą ir atrandami artilerijos sviediniai ar bombos”, – teigė V.Kinderis.
Išminuotojai, naudodami detektorių, gali patikrinti, ar nėra sprogmenų tik iki 30 centimetrų gylio.
Tačiau statant pastatus reikėtų įsitikinti, kad sprogmenų nėra net keturių metrų gylyje.
Nors per pastaruosius trejus metus uostamiestyje buvo rasta ir susprogdinta kone šimtas sprogmenų, laimei, žmonės nenukentėjo.
Tik praėjusiais metais vieną kartą teko evakuoti kelių daugiabučių ir dešimties privačių namų gyventojus.