Kasmet Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas nuo lapkričio 15 iki gruodžio 15 dienos priima prašymus skirti paramą (stipendijas) aktyviai mokslinius tyrimus vykdantiems doktorantams ir meno aspirantams
„Doktorantams stipendijos skiriamos konkurso būdu. Pirmenybė teikiama doktorantams, kurių mokslinių publikacijų lygis yra aukštesnis arba jie yra paskelbę daugiau kaip vieną publikaciją”, – sakė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Mokslo skyriaus specialistė Angelė Guščiaitė. Pasak jos, doktorantų stipendijomis siekiama remti tyrėjų mokslinę veiklą, skatinti jų iniciatyvumą ir kūrybinę konkurenciją. Nuo 1997 metų Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas doktorantų stipendijoms išmokėjo 9,5 mln. litų, patenkino 90 proc. pateiktų prašymų. 2004-aisiais stipendijos skirtos 377, 2005 metais – 477, o 2006 metais – 593 doktorantams.
Daugiausia stipendijų skirta studijuojantiesiems technologinius mokslus, fizikos, biomedicinos, gerokai mažiau – socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiemet doktorantūros stipendijų bendra suma sudarė 1,364 mln. litų.
„Nauja tai, kad nuo 2005 metų konkurse gauti stipendiją gali dalyvauti ir pirmo kurso doktorantai. Anksčiau tokią teisę turėjo tik trečio ir ketvirto kurso doktorantai”, – aiškino A.Guščiaitė.
Medžiagos eksperimentui
Kiekvienas doktorantas stipendiją naudoja vis kitam reikalui – vienas už šiuos pinigus perka moksliniams eksperimentams reikalingas medžiagas, kitas – knygas, trečias važiuoja į užsienio universitetus ir konsultuojasi su autoritetingais tyrinėjamos srities specialistais. „Stipendija suteikia laisvumo, gali daugiau nuveikti”, – teigė Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros vedėja docentė Ingrida Šaulienė. Ji – šiaulietė, o doktorantūros studijoms pasirinko Vilnių, Botanikos instituto Gravitacinės fiziologijos sektorių, biomedicinos mokslų botanikos kryptį. „Instituto darbuotojai mane konsultavo, o eksperimentams reikalingas augalų auginimo medžiagas pirkdavau pati – tam ir pravertė doktorantūros stipendija”, – pasakojo jauna mokslininkė. Šiaulių universitete ji subūrė mokslininkų ir studentų grupę pradėtiems tyrimams tęsti. Mokslininkai kuria projektus, ieškodami mokslinės veiklos finansavimo galimybių, dalyvauja tarptautinėse programose.
Kelionė į užsienį
Konstitucinio Teismo teisėjo padėjėja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisė katedros darbuotoja Rasa Ragulskytė-Markovienė doktorantūrą studijavo Vilniaus universitete. Jos disertacijos tema – Lietuvos aplinkos teisės ir Europos Sąjungos (ES) aplinkos teisės poveikio aplinkai vertinimo srityje derinimo problemos. Disertacijos medžiaga panaudota rengiant monografiją „Aplinkos teisė. Lietuvos teisės derinimas su Europos Sąjungos reikalavimais”. Gavusi doktoranto stipendiją ji nuvyko į Vokietijos Rostoko universitetą. Rasa studijas doktorantūroje pradėjo 2000-aisiais, kai Lietuva dar nebuvo ES narė. Jai buvo naudinga padirbėti Rostoko bibliotekose, konsultuotis su Vokietijos – ES narės – mokslininkais, kurie turėjo didelę patirtį jos tyrinėjamoje teisės srityje. „Daugeliui Lietuvos doktorantų sunku susirasti užsienyje autoritetingų mokslininkų, kurie juos konsultuotų”, – teigė pašnekovė. Jai susipažinti su Vokietijos mokslininkais padėjo tai, kad magistro laipsnį apgynė Berlyno Humboltų universitete, kur studijavo Vokietijos teisę.
Didelę dalį doktoranto stipendijos Ragulskytė-Markovienė išleido kopijuodama Vokietijoje disertacijai reikalingą literatūrą.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu