Ar homeopatai dezinformuoja visuomenę?

Bendrosios praktikos gydytojai ragina uostamiesčio gyventojus skiepytis nuo gripo, tikindami, jog tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo sunkios ligos eigos ir jos komplikacijų.

Jie tikina, kad jų darbo praktikoje nebuvę nė vieno, kuriam skiepai būtų pakenkę, ir pakvietė ant „Vakarų ekspreso” kilimėlio gydytoją homeopatą Vidmantą Misį – paaiškinti, kodėl jis spaudoje įrodinėja priešingai.

Ar homeopato teiginiai, kad skiepytis neverta ir net pavojinga, – tik jo nuomonė, sąlygota radikalaus požiūrio į gyvenimą, ar ji pagrįsta mokslininkų išvadomis, statistiniais duomenimis, – klausė jie.

Homeopatas dezinformuoja?

Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro Pediatrijos skyriaus vedėja Lilija Girčienė į redakciją kreipėsi kolegų vardu. Šie esą stebisi kartkartėmis homeopato vis pateikiama informacija, kad skiepijimasis nuo gripo gali susilpninti ar net išderinti imunitetą, išprovokuoti cukrinį diabetą, nėščiosioms – persileidimą. Jei tai esą pagrįsta moksliniais tyrimais ar statistiniais duomenimis, su tuo norėtų susipažinti ir jie.

„Norim paklausti Vidmanto Misio, iš kur tokios žinios, kad vakcina sukelia cukrinį diabetą ar kitas ligas. Kokiais moksliniais tyrimais jis remiasi, kad šitaip neigia skiepus? Visi dirbame žmogaus labui, žmogus turi teisę pasirinkti, skiepytis ar ne, bet dezinformuoti visuomenės negalima”, – išsakė L. Girčienė.

„Nepagrįstas žmonių gąsdinimas”

Gydytoja L. Girčienė sutinka, kad gripo vakcina gali ir nevisiškai apsaugoti nuo susirgimo gripu, bet ji įsitikinusi: jei pasiskiepijus susergama – tai sergama lengvai ir išvengiama komplikacijų – plaučių uždegimo, astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ar obstrukcinio bronchito.

Ji prisimena, kaip prieš keletą metų daugeliui nepaskiepytų vaikų gripas komplikavęsis į miokarditą.

Gripo vakcina retais atvejais galinti sukelti tik tokį pašalinį reiškinį kaip paraudimas dūrio vietoje. Tačiau šį sezoną tuo dar nesiskundęs nė vienas paskiepytasis, pašalinių reiškinių nebūta ir pernai.

„Gripo vakcinos pagamintos iš suskaidyto viruso dalelių. Šiose vakcinose baltymo kiekis minimalus, ir teiginys, kad jis sukelia cukrinį diabetą, – yra nepagrįstas žmonių gąsdinimas”, – įsitikinusi medikė.

Pediatrės nuomone, cukrinį diabetą gali išprovokuoti būtent gripo infekcija, būti šios ligos komplikacija, o ne jo vakcina, kaip teigia homeopatas.

Pediatrų patirtis liudija, kad paskiepyti darželinukai nesirgę „ištempia” visą žiemą, ir didėjantis besiskiepijančių skaičius rodo, jog žmonės patys įsitikina skiepų veiksmingumu.

Pataria skiepytis

Kaip paaiškinti atvejus, kai pasiskiepijęs žmogus visgi suserga gripu ar visą žiemą ima „sirginėti” viršutinių kvėpavimo takų katarais?

„Tai greičiausiai sutapimas, – mano L. Girčienė. – Galbūt jis skiepijosi būdamas pervargęs arba pačioje ligos pradžioje, nekreipdamas dėmesio į lengvą negalavimą. Tuomet po skiepo galima susirgti, nes vakcina neturės įtakos. Todėl labai svarbu skiepytis tik esant geros savijautos, nesloguojant, kai neskauda gerklės.”

Skiepytis, mano gydytoja, turėtų sergantieji lėtinėmis ligomis. O idant nuo pavojingo gripo užkrato būtų apsaugotas kūdikis – sukurti jam vadinamąjį kokoną, t.y. pasiskiepyti visiems namiškiams. Mažyliai skiepijami ne anksčiau nei sulaukę pusmečio.

„Pasiskiepijus jau po savaitės įgyjamas atsparumas gripo virusui. Imunitetas ne silpnėja, kaip teigia homeopatas, o – atvirkščiai, – susikuria antikūnai prieš gripo sukėlėją. Net jei atsitiktų taip, kad Pasaulinei sveikatos organizacijai nepavyktų tiksliai nustatyti vyrausiančio gripo tipo, keletą metų iš eilės skiepyto žmogaus organizme būtų antikūnų ir prieš A, ir prieš B tipo virusus, ir šie antikūnai sėkmingai su infekcija kovotų”, – sakė L. Girčienė.

Siūlo paskaityti pasaką

„Siūlau perskaityti Anderseno pasaką „Nauji karaliaus drabužiai”, – atsiduso homeopatas V. Misis, išgirdęs apie miesto pediatrų iššūkį. Ir paaiškino: – Kas nors turi pasakyti, kad karalius nuogas”.

Savo nuomonę, išsakytą žurnalistų prašymu, jis teigia grindžiąs homeopatijos teorija ir klinikine praktika, kuriai daugiau nei 200 metų, mokslininkų pateiktais empiriniais duomenimis, medicininiais dėsningumais, savo, kaip gydytojo, pastebėjimais bendraujant su pacientais.

Kita vertus, karo lauke jis ne vienas. Gydytojas teigia pažįstąs daugelį kolegų, kurie savo vaikų neskiepija nuo gripo. O už jo nuomonės – pasaulyje garsūs mokslininkai homeopatai kaip Džordžas Vitulkas, remdamasis žymiausiais pasaulio analitikais parašęs knygą ir už ją 1996 metais apdovanotas alternatyviąja Nobelio premija, kiti pasaulio medikai ir mokslininkai.

„Kur rasti informacijos? Siūlau kad ir interneto portalą „homeoint.org/kotok”, čia sudėta ir į rusų kalbą išversta nemažai mokslinių straipsnių šia tema, pateikta pakankamai argumentų”, – į kolegų klausimą atsako homeopatas.

Statistikos nėra

Nei skiepų šalininkai, nei jų priešininkai, – sako V. Misis, – remtis statistika, kuri bylotų vakcinos nuo gripo naudai ar nenaudai, negali. Negali todėl, kad ji paprasčiausiai neatliekama. Taigi tiksliai pagrįsti skiepų poveikį negalėtų nei vieni, nei kiti.

„Apytikriai užfiksuojama, kiek žmonių sirgo gripu, bet niekas neveda statistikos, kiek sirgusiųjų buvo paskiepyti, kiek pasiskiepijusių po kiek laiko susirgo nervų, endokrininės sistemos ar kitomis ligomis. Ar žinote, kad masiškai pradeda sirgti vaikai cukriniu diabetu? Anksčiau per metus susirgdavo vienas kitas, o dabar dešimtimis. Kas jį sukelia, jei tėvai ir seneliai sveiki?” – retoriškai klausė homeopatas.

Pasaulio homeopatai lėtinių ligų plitimą, naujų, atsparių formų atsiradimą sieja su masiniu skiepijimu ir besaikiu antibiotikų vartojimu. Gydytojas pasiūlytų: tegu pateikia statistiką neurologai, endokrinologai, reumatologai, onkologai, kiti specialistai, kada ir nuo ko jų pacientai iki ligos buvo skiepyti. Galbūt tai būtų atsakymas? Deja, niekas to nepadarys.

„Štai išsėtinė sklerozė. Sakoma, tai aterosklerotiniai pakitimai nervų dangale. Bet kas tuos pakitimus sukėlė? Lengviausiai pasakoma, jog tai gripo komplikacija. O gal jis buvo skiepytas? Kas įrodys, kad skiepų reakcija negali pasireikšti po dviejų trijų mėnesių ar net vėliau?”, – tikina jis.

Kita vertus, gripo komplikacijas homeopatai vertina kaip neteisingo gydymo pasekmę. Tinkamai parinktas vaistas (jokiu būdu ne antibiotikai) ir gydymosi režimas (gulėjimas, pakankamas skysčių gėrimas) gripą lengvai įveikia ir komplikacijų nesukelia. Taigi pediatrų minėto miokardito galima buvę išvengti tinkamai vaikus gydant.

Kas vyksta organizme

Koks gi mechanizmas, homeopato manymu, vyksta žmogaus organizme, kai į jį patenka vakcina, kurioje yra svetimo organizmo, t.y. viruso, baltymo dalis?

„Ši baltymo dalis gali prisitvirtinti prie organizmo kito baltymo molekulės. Pakitus baltymui organizmas jį atpažįsta kaip svetimą. Tai autoimuninis atsakas. Antigenas naikina tą baltymą ir smogia panašų baltymą gaminančioms ląstelėms”, – atsako V. Misis.

Jei vakcina tikrai sustiprina imunitetą, kaip teigia oponentai, jei organizmas įgyja atsparumą gripo virusui, kodėl tuomet žmogus kasmet skiepijamas, kodėl gripas apskritai neįveikiamas? Jei teigiama, kad suskaidyto viruso dalelės stiprina imunitetą, kodėl negali būti priešingas poveikis? – savo ruožtu klausia V. Misis.

Jo paties, kaip gydytojo praktiko, patirtis liudija, kad pasiskiepiję žmonės gripu vis tiek suserga – vieni lengviau, kiti sunkiau. Pavasarį, kai pasikeičia viruso savybės, 25 proc. jų vėl perserga. Tariamą apsaugą įgijęs žmogus po keleto mėnesių gali pradėti skųstis sąnariais, susirgti kitomis ligomis.

Suabejojo

Ar skiepai naudingi žmogui – diskutuojama visame pasaulyje. Štai Didžiosios Britanijos žurnalas „British Medical Journal” neseniai paskelbė nepriklausomo medicinos eksperto Tomo Jeffersono išvadas, kad vakcinacija iš esmės nedaro įtakos į ligonines paguldomų žmonių skaičiui, darbingumo ir mirtingumo lygiui.

Medicinos ekspertai iš Jungtinių Valstijų laikraštyje „The Denver Post” paskelbė, jog skiepai nuo gripo vaikams yra nepavojingi. Medikai, stebėję daugiau nei 45 tūkst. mažamečių vaikų, kurie buvo paskiepyti nuo gripo, nustatė, jog po vakcinacijos pas gydytojus į klinikų ar ligoninių priimamuosius jie būdavo atvežami ne dažniau nei prieš skiepus.