Vyresnio amžiaus klaipėdiečiai prašomi atsiminti, kur Klaipėdoje galėtų būti nuo Antrojo pasaulinio karo užsilikusių sprogmenų sankaupų.
Tik nuo jų geranoriškumo priklausys, ar, pasinaudojus Europos Sąjungos fondų lėšomis, pavyks išvaduoti miestą nuo šios grėsmės.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnybos vedėjas Vladas Kinderis sako žinantis tik tuos atvejus, kai, atliekant įvairius kasinėjimo darbus, buvo rasti pavieniai sprogmenys, tačiau ji pripažino neįsivaizduojantis, kurias teritorijas būtų galima išskirti kaip labiausiai užterštas sprogmenimis.
„Neįmanoma išskirti nė vienos miesto dalies, kur daugiausia būtų randama sprogmenų. Kur tik kasa, ten ir randa. Ypač daug jų aptinkama prasidėjus statybų bumui. Gandrališkėse statybininkai buvo radę net 0,5 tonos sveriantį sviedinį, reikėjo evakuoti žmones. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Veterinarijos gatvėje gyvenantis žmogelis kasė šiltadaržį – rado minosvaidžio minų”, – prisiminė V. Kinderis.
Šiemet uostamiestyje jau aptikti 35 sprogmenys, 2004-2005 metais rasti 57, o 2002-2003 – 28. Laimei, pasak V. Kinderio, visais atvejais sprogmenis pavyko sėkmingai neutralizuoti.
Tačiau tokia Civilinės saugos tarnybos surinkta statistika apie pavienius sprogmenis netenkina aukščiausių šalies institucijų.
Šalies ministro pirmininko potvarkiu šių metų birželio mėnesį buvo sudaryta speciali darbo grupė nuo karo likusiais sprogmenimis užterštų teritorijų problemoms spręsti.
Planuojama sudaryti Lietuvos sprogmenimis užterštų teritorijų žemėlapį ir jas išvalyti, ar tiesiog aptverti ir pastatyti įspėjamuosius ženklus, kad čia gali būti sprogmenų.
„Bendraujame su istorikais, ieškome medžiagos archyvuose. Tačiau labai gali padėti ir vyresni gyventojai, kurie dar atsimena, kur galėtų būti didelių sprogmenų sankaupų. Civilinės saugos tarnybas įpareigojome padaryti gyventojų apklausas. Vienos savivaldybės labai atsakingai atliko savo darbą ir gavo reikiamą informaciją, kitos – tiesiog pareiškė, kad jokių duomenų neturi”, – pasakojo Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių departamento pareigūnė Agnė Bernadišiūtė.
Pasak jos, Lietuvoje yra tokių miškų, kur išminuotojams darbo užtektų dešimčiai metų.
Iki lapkričio pabaigos planuojama surinkti visą reikiamą informaciją ir tuomet ieškoti lėšų sprogmenimis užterštoms teritorijoms valyti.
Iš viso Lietuvoje šiemet iki liepos 1 dienos jau sunaikinta per 5,6 tūkst. sprogmenų, pernai per visus metus – per 2,5 tūkst. sprogmenų.
Civilinės saugos specialistai perspėja žmones, radusius daiktų, panašių į sprogmenis, jų neliesti ir, vietą paženklinus šakomis ar kokiu kitu gerai matomu daiktu, pranešti policijai, kariuomenės atstovams, ar kitoms spec. tarnyboms.