Režisierius O. Koršunovas išvyksta į Italiją režisuoti W.A. Mozarto operą „Užburtoji fleita”. Premjera įvyks gruodžio 12 d. antrame po Milano La Scala pagal populiarumą Torino operos teatre. Operos libretą parašė ir netradicinės interpretacijos įgyvendinimui O. Koršunovą pakvietė pasaulinio garso italų rašytojas Alessandro Baricco. Rašytojas Lietuvoje pažįstamas iš knygų „Novečentas”, „Šilkas”, „Jūra vandenynas”, „City”, „Be kraujo”. Italijoje jis garsėja kaip profesionalus muzikologas. Originaliai A. Baricco interpretuojamą „Užburtąją fleitą” padės kurti lietuvių desantas: muzikologė Rimantė Sodeikienė, scenografė Jūratė Paulėkaitė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė, vertėjas Kristupas Sabolius, aktoriai Rūta Butkutė, Egidijus Bakas, Benas Šarka.
Lemtingas susitikimas
Lietuvių režisierius su A. Baricco susitiko 2003 m. Avinjone gana dramatiškomis aplinkybėmis. Tuomet streikuojantys Prancūzijos darbininkai sužlugdė ilgametes tradicijas turintį teatro festivalį ir jame planuotą O. Koršunovo spektaklio „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija” premjerą. A. Barrico lankėsi spektaklio repeticijose ir liko sužavėtas lietuvių darbu. Vėliau jis incognito lankėsi Vilniuje kituose O. Koršunovo spektakliuose ir pakvietė jį Torino operoje režisuoti Mozarto „Užburtąją fleitą”.
Režisierius O. Koršunovas prisipažino, jog tai vienas atsakingiausių darbų jo kūrybinėje biografijoje. Pasak jo, savaip A. Baricco interpretuojama Mozarto opera yra didžiulis akibrokštas konservatyviai Italijos muzikų bendruomenei, kurioje šiemet kaip ir visame pasaulyje minimos garsiojo kompozitoriaus 250-osios gimimo metines.
Tarp sacrum ir profanum
Nauja A. Baricco „Užburtosios fleitos” interpretacija operos pasakos pasaulį paverčia miestelio gyventojų savastimi ir suteikia jai įvairiaplaniškumo. Žymiausių operos solistų gretas papildys ryškiausi komedijinio žanro aktoriai bei mimai. Nenuostabu, jog pagrindinį vaidmenį operoje buvo susigundęs atlikti pats Roberto Benini! „Įsivaizduokime, kad miestelis ruošiasi valstybės funkcionieriaus, o gal net paties valdovo, atvykimui. Ir visai atsitiktinai nusprendžia pastatyti operą. Teatro impresarijui patiki prižiūrėti muziko darbą ir surepetuoti spektaklį. Likus mėnesiui iki neramų laukimą sukėlusio vizito, miestelio meras surengia darbų peržiūrą. Egzamine dalyvauja visas miestelis”, – pasakoja A. Baricco, perrašęs „literatūrinę” operos dalį. Tiesa, rašytojas išlaikė originalią „Užburtosios fleitos” struktūrą – intarpai, kuriuose kalbama, patalpinti tiksliai ten, kur juos patalpino Mozartas ir pirmasis libreto autorius Emanuelis Schikanederis.
Pagrindinė mintis, kurios kūrybinė komanda laikosi sekdama A. Baricco siūloma interpretacija – grąžinti kūriniui pirmapradį jo liaudiškumą ir gyvybę. Pasak režisieriaus O. Koršunovo, tai bene vienintelė Mocarto opera, parašyta ne išieškotam ir aikštingam dvaro teatro žiūrovui, bet miestelėnų teatrui: „Tame, kas yra sacrum, įžvelgiame profanum, ir atvirkščiai. Žinoma, atsižvelgėme ir į operos gelmę, jos ezoterinę pusę, arba – kaip įprasta sakyti – masoniškąjį sluoksnį. Tačiau manome, kad jis turi būti užkoduotas vaizde, veiksme, scenografijoje, kostiumuose, taip, kaip jis ir yra užslėptas siužete ir muzikoje”.
Naujoji operos realybė
Realybės ir pasakos priešpriešoje kūrėjai tikisi atrasti kažką naujo, kažką neapčiuopiamo, kas glūdi ir Mocarto operoje. „Mums svarbiau šiuolaikiškai atkoduoti „Užburtąją fleitą” nei filologiškai tiksliai perteikti jos paviršių. Būtent taip ir turėtų būti šiais laikais interpretuojamos klasikinės operos. Žinoma, mes stengiamės surasti kompromisą, kad modernus, vizualus veiksmas, jo sukuriamos prasmės, neužgožtų, netrukdytų, bet priešingai – padėtų įsiklausyti į nepakartojamą Mocarto muziką”, – artėjant baigiamajam repeticijų maratonui mintimis dalinasi O. Koršunovas.
Tai ne pirmas režisieriaus O. Koršunovo darbas operoje – Lietuvoje jis yra režisavęs Richardo Vagnerio „Skrajojantį Olandą”, kamerinę Gintaro Sodeikos „Vinter”, Vokietijoje – Vykinto Baltako „Cantio”, turi kvietimų iš Latvijos, kitų šalių operos teatrų. Sutikimą režisuoti Mozarto „Užburtąją fleitą” Torino operos teatre O. Koršunovas juokais vadina „savižudybe”. Pasak jo, Italijos teatras sąmonngai renkasi kontraversišką operos interpretaciją, tačiau rizikuoja vardan naujos operos kokybės. Šiuo tarptautiniu pastatymu jie tikisi sugrąžinti operai jos pirmapradį aktualumą ir sudominti ne tik ištikimus melomanus, bet ir nuo šio žanro atitolusius žiūrovus.
Beje, O. Koršunovas Torino mieste ne „naujokas” – šių metų kovą čia jam buvo įteiktas prestižinis Europos teatro sąjungos prizas už „Naująją teatro realybę”.