Viena iš pagrindinių investavimo taisyklių sako, kad tikėtinas pelningumas yra tiesiogiai proporcingas rizikai: kuo daugiau tikiesi išlošti, tuo daugiau turi būti pasirengęs pralošti. Todėl į bet kokius pasiūlymus uždirbti daug ir be rizikos reikėtų žiūrėti įtariai.
Iš kur garantijos?
Kai kam vis dar įtarimų gali kelti ir sparčiai populiarėjančios investavimo į akcijų rinkas priemonės, pavyzdžiui su akcijomis susietos obligacijos, kurios suteikia investuotos (arba nominalios) sumos grąžinimo garantijas nustatyto laikotarpio pabaigoje bet kokiu atveju. Visi žinome, kad akcijų kainos svyruoja ir niekas negali žinoti, kokia kaina bus rytoj, po metų, po dvejų ar trejų. Juk sakoma, kad niekas nežino, kokia bus akcijos kaina rytoj. Jei šiandien investuojami mūsų pinigai, pavyzdžiui, į Kinijos akcijų rinką, o po trejų metų Kinijos akcijų kaina nukristų, tai iš kokių pinigų bankas padengtų nuostolius ir įvykdytų savo įsipareigojimus investuotojams? Bankai neprisiima įsipareigojimų, kurių negali įvykdyti, kitaip kas gi jiems patikėtų savo pinigus. Aišku, kad bankai lengva ranka neteikia ir garantijų, kurios su didele tikimybe gali virsti neapibrėžtais nuostoliais. Tai kurgi paslaptis?
Opcionų aritmetika
Didelės paslapties nėra. Bankas naudoja vadinamąsias išvestines priemones: sudaro sandorius, kurie leidžia apsidrausti ir nepatirti didelių nuostolių, jei Kinijos akcijų kainos krinta arba pasinaudoti teise uždirbti, jei kainos pakilo. Tokie sandoriai vadinami pasirinkimo sandoriais (angl. options).
Sudarant tokį sandorį už tam tikrą sumą nusiperkama teisė pasirinkti: ar nustatytą dieną arba iki nustatyto laikotarpio pabaigos už šiandien nustatytą kainą pirkti/parduoti akcijų, ar ne, jei šiandien nustatytoji pirkimo/pardavimo kaina būtų nuostolinga.
Pavyzdžiui, sudarome pasirinkimo sandorį pirkti tam tikros įmonės akcijų: šiandien įmonės akcija kainuoja po 100 litų. Mes sudarome pasirinkimo sandorį pirkti 1000 akcijų po 100 litų iki kitų metų lapkričio 10 dienos. Šiandien už tokią teisę pasirinkimo sandorio pardavėjui sumokame po 10 litų premiją už kiekvieną akciją – iš viso 10 padauginame iš tūkstančio gauname 10 tūkst. litų. Jei per nustatytą laikotarpį akcijų kaina rinkoje pakyla 20 proc., iki 120 litų, mes galime uždirbti: (120 litų padauginus iš tūkstančio vienetų) – (100 litų pridėjus 10 litų premiją ir padauginus iš tūkstančio vienetų) gauname 10 tūkst. litų (jei neskaičiuosime komisinių). Tai antra tiek, kiek investavome, arba 100 proc. pelno. Bet jei akcijų kaina nepakyla arba net nukrinta, mes savo teisės atsisakome ir netenkame „tik” 10 tūkst. litų, tačiau tai jau 100 proc. nuostolis.
Smulkiesiems – neparanku
Pasirinkimo sandoriai gali būti sudaromi dėl įvairių akcijų, akcijų indeksų, obligacijų valiutų ir panašiai. Tačiau sudarinėti tokius sandorius smulkiems investuotojams yra sudėtinga. Pirma, investuoti mažas sumas neapsimoka dėl didelių fiksuotų mokesčių, antra, ta minimali pradinė suma individualiam investuotojui gali būti labai didelė, net per didelė, kad rizikuotų ją visą (!) prarasti, nes tai gali būti jo visas kapitalas. Todėl individualiam investuotojui ir yra naudingesnės kompleksinės investavimo priemonės, kur rizika lieka tik neuždirbti, o ne prarasti.