Ekspertai teigia, kad norėdama išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos Lietuva turi ieškoti partnerių Vakaruose ir greičiau baigti sumanytus energetinius projektus
Didžiausias šalies skausmas yra dujų tiekimas, saugiausias energetikos sektorius – elektra, o be „Mažeikių naftos” nepražūtume. Prie tokių išvadų prieita europarlamentarės Laimos Andrikienės surengtoje diskusijoje apie energetikos saugumą.
Strateginių studijų centro Rytų šalių monitoringo skyriaus vadovas Artūras Molis pristatė studiją, kurioje konstatuojama, jog Rusijos energetikos politikos tikslas yra integruoti Baltijos jūros šalis, į savo energetikos sistemą.
„Baltijos šalių naftos sektoriuje Rusija mažina transportavimo mastą ir infrastruktūros vertę, palaipsniui perima jos kontrolę. Dujų sektoriuje Rusija išlaiko įtaką už dujų importą, perdirbimą ir paskirstymą atsakingose bendrovėse. Ji mėgina stabdyti projektus, galinčius sumažinti Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos”, – grėsmes įžvelgė Molis.
Anot jo, dėl Rusijos geoenergetinės politikos Vidurio ir Rytų Europos regiono šalys tampa Rusijos poreikius tenkinančių energetinių išteklių vartotoju, todėl pagrįstai bijoma, kad manipuliuodama transportavimo mastais Rusija savo padėtį išnaudos politiniams tikslams.
Molis pabrėžė, kad Lietuvai svarbiausia kiek įmanoma išskaidyti energijos šaltinius, remti visus ES projektus, galinčius sukurti energetinę konkurenciją Rusijai, ir visas iniciatyvas, skatinančias Rusijos energetikos sektoriaus liberalizavimą.
Reikia partnerių
Be to, specialistai mano, kad Lietuva privalo bendradarbiauti su kitomis šalis. Ekonomikos ekspertas Valdemaras Katkus mano, jog Lietuva, rūpindamasi savo energetine nepriklausomybe, turėtų kooperuotis su Lenkija.
„Numatomas Šiaurės Europos dujotiekis Baltijos jūros dugnu labai smarkiai padidina riziką, kad Lietuva, dabar kaip tranzitinė valstybė, gali dujų nebegauti, jei bus nuvesta atšaka į Kaliningradą. Lenkija dujų srityje dabar žiūri du projektus: susitarti dėl dujotiekio atšakos su norvegais, o antras – Nabuko vamzdis iš Kaspijos jūros”, – kalbėjo Katkus.
Jo manymu, Lietuva, kaip ir Lenkija, turėtų prašyti ES piniginės kompensacijos dėl Šiaurės Europos dujotiekio keliamos grėsmės prarasti tiekėjus ir su tais pinigais dėtis prie lenkų projektų.
„Viena išeičių – prašyti ES padėti atsivesti atšaką nuo Nabuko dujotiekio arba iš Norvegijos. Arba prašyti JAV palaikymo, nes ji skatina ES imti dujas iš Kaspijos jūros”, – sakė Katkus.
Tačiau „Lietuvos energijos” direktorius Rymantas Juozaitis teigė, kad dujas pumpuotis iš Kaspijos jūros yra 30 proc. brangiau, ir dar reikėtų pridėti apie 10 proc., kad atsipirktų investicijos. „Mes iš karto apkrautume savo vartotojus 40 proc. didesne kaina. Energetikos srityje mes turime užimti tvirtą tranzitinės valstybės poziciją – turėti jungtis ir su Rytais, ir su Vakarais – ir daryti iš to verslą”, – teigė Juozaitis.
Ginčijasi dėl svarbos
Juozaitis pabrėžė, kad Lietuva dabar turi nemažai ekonomiškai efektyvių projektų, kuriuos įgyvendinus smarkiai sumažės šalies energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos.
„Tai yra vietinio kuro panaudojimas. Namų renovacija, kuri dviem trečdaliais sumažina pirminio kuro poreikį ir importo kiekius. Dujų saugykla, atominė elektrinė ir elektros tiltai su Vakarais. Atlikę visus šituos namų darbus mes turėsime pamatuotą, protingą nepriklausomybę”, – sakė Juozaitis.
Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis gan skeptiškai vertino diskusiją ir tikino, kad perdėtas energetikos klausimo eskalavimas užgožia labai svarbius vidinius šalies tikslus.
„Mes turime ribotus resursus ir reikia labai gerai pagalvoti, ar globali energetika tikrai yra svarbesnė nei vidiniai dalykai. Jei mes nereformuosime savo švietimo sistemos, tai po 15 metų dujotiekiai mūsų neišgelbės”, – sakė Vilemas.