Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bando malšinti valstybės tarnautojų norą patekti į valdžios grietinėlės abonentų knygą
Galimybė paskambinti tiesiogiai Seimo nariui, ministrui, premjerui ir net prezidentui vis labiau vilioja žemesnio rango valdininkus.
Vasarą kilus triukšmui dėl vyriausybinio ryšio naudojimo ne pagal paskirtį ir apie 30 abonentų atjungus nuo linijos, dabar užsimota šį ryšį papildomai įvesti daugiau nei 200 valstybės tarnautojų. Kas ir kodėl pageidauja gauti elitinio abonentų sąrašo numerį, LŽ paaiškinti negalėjo nei Seime, nei Vyriausybėje, nei Vyriausybinio ryšio centre.
Plius 200
Apie sumanymą per 200 naujų abonentų įvesti vyriausybinį ryšį praėjusią savaitę pranešta per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį. Vyriausybinio ryšio centro prie Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Vytas Gaidelis tuo grindė didesnį lėšų poreikį kitiems metams.
„Tokie užmojai gerokai nustebino, – LŽ sakė NSGK narys Saulius Pečeliūnas. – Suprastumėme, jei abonentų sąrašas pailgėtų 30 pareigybių – taip galėtų atsitikti dėl natūralių priežasčių. Gal buvo įsteigta naujų pareigų, kurioms vyriausybinis ryšys būtinas. Bet daugiau nei 200… Komitetas nepritarė tokiems užmojams”.
Vyriausybiniam ryšiui užtikrinti kitąmet numatyta skirti apie 1 mln. litų. Nors, centro duomenimis, šiam tikslui būtina 1,315 mln. litų. Apie 300 tūkst. litų ir reikėtų papildomiems abonentams.
„Kodėl už mokesčių mokėtojų pinigus turėtume tenkinti valdininkų norą kalbėti vyriausybiniu ryšiu?” – retoriškai klausė Pečeliūnas.
Jo teigimu, šiam ryšiui įvesti ir jį aptarnauti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto, abonentai nemoka už kalbėjimą tokio ryšio telefonu.
Taisė įstatymą, kad atjungtų
Remiantis panašiais sumetimais vasarą Pečeliūno iniciatyva buvo pataisyti Elektroninio ryšio ir Valstybės saugumo departamento įstatymai.
Į juos įrašyta nuostata, kad vyriausybinio ryšio paslaugos teikiamos valstybės ir vietos savivaldos institucijoms ir įstaigoms, turinčioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Konkretų šių institucijų sąrašą patikėta sudaryti Vyriausybei.
Priėmus šią pataisą vasarą vyriausybinis ryšys buvo atjungtas maždaug 30 visuomeninių organizacijų. Pataisų autorius Pečeliūnas tuomet tvirtino siekiantis, kad biudžeto lėšos, skirtos nacionaliniam saugumui užtikrinti, nebūtų švaistomos. Dabar jis vėl įžvelgia norą be reikalo leisti mokesčių mokėtojų pinigus.
Pasak jo, Vyriausybinio ryšio centro vadovas Gaidelis pristatydamas prašymą skirti didesnį finansavimą, motyvavo tuo, kad vyriausybinį ryšį reikia įvesti savivaldybių merams ir kitiems tarnautojams. Tačiau ši naujiena nustebino Savivaldybių asociacijos vadovą, Druskininkų merą Ričardą Malinauską. LŽ jis sakė neturįs vyriausybinio ryšio ir neprašęs jo įvesti.
Apeinant sekretores
Vyriausybinis ryšys laikomas saugesniu nei įprastas, tačiau jis nėra visai apsaugotas nuo pasiklausymo.
Šiuo metu tokiu ryšiu naudojasi prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, visi parlamentarai, nemažai Prezidentūros ir Vyriausybės tarnautojų, įvairių valstybės įstaigų, departamentų, teismų, prokuratūros vadovai.
Gaidelio teigimu, vyriausybinių ryšių abonentų sąrašas, jei yra poreikis, tikslinamas kasmet. Dabar jame – apie 700 aonentų. Vyriausybinio ryšio naudotojai vienas su kitu gali bendrauti trumpuoju – keturženkliu – numeriu. Skambinantieji juo apeina sekretores. Be to, paprastai sunkiai surandami pareigūnai visuomet pakelia ragelį.
Pasak Pečeliūno, atsiliepti šio ryšio telefonu teisę turi tik abonentas. „Kodėl koks nors meras turėtų apeidamas sekretorę tiesiai skambinti premjerui?” – stebėjosi Seimo narys Pečeliūnas.
Pirks saugų ryšį
VSD yra pateikusi siūlymą įsigyti iš tiesų saugų koduotą ryšį.
Pinigai pirmiesiems pirkiniams tam tikslui jau numatyti kitų metų biudžete. Iš viso tokios sistemos valdymo įranga, NSGK narių žiniomis, kainuotų apie 4 mln. litų.
Manoma, kad iš pradžių būtų galima saugiu ryšiu aprūpinti bent aukščiausius šalies pareigūnus – prezidentą, Seimo pirmininką, premjerą.