Pastangos apginti neršiančias lašišas duoda rezultatų – šių karališkų žuvų šalyje jau padaugėjo
Brakonierių gyvenimas tampa sunkesnis, o žuvims jis šiek tiek lengvėja. Tokia išvada peršasi iš arti pamačius gamtos sergėtojų darbą saugant upes, kuriose į nerštą traukia arba jau neršia lašišos ir šlakiai. Viename tokių reidų akcijoje „Lašiša 2006” prie Žeimenos upės Švenčionių rajone dalyvavo ir LŽ žurnalistas.
Aplinkos ministerijos regionų departamentai ir Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija jau ketvirtus metus vykdo akciją „Lašiša”. Per ją gamtos sergėtojai, jiems talkinantys policijos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir kariuomenės centrinio poligono kariai budi prie upių, kuriomis į nerštą plaukia arba jau neršia lašišos ir šlakiai.
Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, kur lašišos ir šlakiai iš jūros pasirodo anksčiausiai, akcija prasidėjo rugsėjo 10 dieną ir truko iki spalio 20-osios. Šiuo metu gamtosaugininkai sergsti lašišinių žuvų nerštavietes Žeimenos, Neries, Meros, Siesarties ir Vilnios upėse. Akcija baigsis lapkričio 20 dieną – iki to laiko lašišos ir šlakiai paprastai spėja išneršti.
Inspektoriai valtyje
Privažiuojame girios laukymę prie Žeimenos. Čia stovi gamtos sergėtojų visureigis. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Arnoldas Dabužinskas, Gintautas Sventickas ir Irmantas Aleškevičius mikliai iššoka iš jo ir pradeda pūsti guminę valtį. Jie Žeimena leisis pasroviui iki lašišų nerštaviečių. Į miško aikštelę įsuka dar vienas automobilis – į reidą atvažiavo ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis. Šis pareigūnas tiesiogiai vadovauja akcijai „Lašiša”. Vyrai išsitraukia žemėlapį, aptaria maršrutus. Mes liekame miške, o alytiškiai sulipa į valtį ir atsistumia nuo kranto – jų laukia kelionė per tamsą Žeimena.
Tą vakarą pažeidėjų neaptikta, tačiau kitą dieną Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai sulaikė du Pabradės miestelio gyventojus, kurie elektra Žeimenoje sužvejojo keturias lašišas – tris pateles ir patiną.
Kadangi brakonieriavimas naudojant elektros srovę užtraukia baudžiamąją atsakomybę, į įvykio vietą buvo iškviesti Švenčionių rajono policijos pareigūnai, kurie perėmė tolesnį tyrimą. Preliminariais skaičiavimais, brakonieriams už gamtai padarytą žalą gali tekti sumokėti beveik 35 tūkst. litų.
Stabdo automobilius
Sėkmingas buvo ir pirmasis akcijos „Lašiša 2006” etapas Kuršių mariose ir Nemuno deltos upėse. Šiame etape aplinkosaugininkai atliko 125 reidus, per kuriuos buvo nustatyti 167 mėgėjiškos ir 26 verslinės žūklės pažeidimai, keletas medžioklės taisyklių pažeidimų. Konfiskuota beveik 130 tinklų, pora meškerių, guminė valtis, šautuvas bei keliasdešimt kilogramų žuvų, tarp kurių buvo ir keli šlakiai.
Į Kuršių marias pamerktame tinkle gamtosaugininkai rado ir keletą lašišų. Jos buvo jau pradėjusios gesti – matyt, brakonieriai, pabūgę tikrintojų, išsitraukti tinklą nesiryžo.
Kadangi saugomų upių skaičius vis didėja, į šį darbą įsitraukia vis daugiau tikrintojų. Pareigūnai keliuose prie upių stabdo automobilius, ypač tamsiu paros metu, ir tikrina, kas vežama. Taip aptinkama nemažai gamtosaugos pažeidėjų. Antai prieš keletą dienų tikrintojai vieno automobilio bagažinėje aptiko keletą stambių salačių – įtariama, jog šios žuvys buvo sužvejotos elektros aparatu. Kito automobilio bagažinėje gulėjo neteisėtai nušauta stirna.
Baudos – griežtos
Baudos už neteisėtą lašišų ir šlakių žūklę nemažos. Už neteisėtai spiningu sužvejotą lašišą ar šlakį bauda 25-200 litų, be to, tenka atlyginti gamtai padarytą žalą – 138 litus. Jei lašiša ar šlakys sugaunama tinklu – mokestis už žalą gamtai padvigubėja, o bauda – 200-700 litų.
Šias žuvis nudūrus žeberklu ieškinys už žalą gamtai dar didesnis – 1381 litas. Jei tai vyksta ichtiologiniame draustinyje (o Žeimenos upė ir yra ichtiologinis draustinis) – mokestis už žalą gamtai dar padvigubėja, t.y. siekia beveik 4200 litų.
Griežčiausiai baudžiamas lašišų ir šlakių žudymas elektra – brakonieriams iškeliama baudžiamoji byla ir tenka sumokėti ieškinius bei baudas ne tik už sugautas žuvis, bet ir už padarytą žalą kitiems vandens gyvūnams. Už lašišų ir šlakių žvejybą elektra galima netekti laisvės net iki ketverių metų.
Bauda, laisvės apribojimu arba areštu baudžiamas ir tas, kas neteisėtai gamino, įsigijo, laikė, gabeno ar realizavo elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus.
Žuvų jau padaugėjo
Gamtos sergėtojų pastangos organizuojant akcijas „Lašiša” duoda gerų rezultatų – pastaraisiais metais žuvų specialistai upėse lašišų ir šlakių nerštaviečių aptinka daugiau negu ankstesniais.
„Pernai Žeimenoje lašišinių žuvų nerštaviečių plotas ir tankis buvo dvigubai didesnis negu užpernai”, – džiaugiasi garsus ichtiologas Vytautas Kęsminas.
Jau padaugėjo ir suaugusių lašišų bei šlakių, todėl šlakys prieš keletą metų išbrauktas iš Raudonosios knygos, šią žuvį leista meškerioti su licencijomis.
Lašiša Raudonojoje knygoje dar tebėra, tačiau nuo kitų metų sausio 1 dienos jau bus leidžiama, nusipirkus licenciją, žvejoti ir lašišas kai kuriose Minijos, Veiviržo, Skirvytės, Jūros, Atmatos, Nemuno, Neries, Dubysos, Vilnios ir Šventosios (pajūrio) upių vietose. Licencija bus išduodama parai arba mėnesiui ir suteiks teisę sugauti vieną lašišą arba šlakį.