Abejingų naftai nėra
Kęstutis Daukšys, buvęs ūkio ministras, vadovavęs deryboms su Lenkijos koncernu „PKN Orlen” dėl „Mažeikių naftos” kontrolinio akcijų paketo pardavimo:
– Vienodai vertinti visų pastarųjų mėnesių bei savaičių įvykių, pradedant naftos tiekimo sutrikimais ir baigiant įmonės valdymo krize, be abejonės, negalima. Vieni dalykai turi aiškų politinį atspalvį, kiti greičiausiai bus pripažinti „force majore”. Kad ir kaip būtų, akivaizdu, jog tam tikros interesų grupės siekė ir tebesiekia pakreipti sandoriį dėl „Mažeikių naftos” kontrolinio akcijų paketo pardavimo jiems palankia kryptimi. Ar šie bandymai neperžengia sveiko proto bei įstatymais apibrėžtų ribų, turėtų stebėti ir kontroliuoti specialiosios tarnybos.
Kodėl dabar pradėta tiek daug kalbėti apie „Mažeikių naftos” generalinį direktorių Polą Nelsoną Inglišą, aš galiu tik spėlioti, tačiau labai abejoju, kad nuo šios figūros buvimo atsakingiausiame įmonės poste priklausys sandorio baigtis. Man taip pat teko girdėti kaltinančių užuominų, esą generalinis direktorius netiesiogiai leido subręsti situacijai, kuri baigėsi didžiausiu gaisru naftos perdirbimo įmonės istorijoje. Tačiau informaciją apie planinius remontus ar atskirų įrenginių būklę turėjo ir „Mažeikių naftos” valdyba. T.y. ši valdymo grandis taip pat privalėtų prisiimti atsakomybę dėl dabartinės padėties.
Nesusikalbėjimą tarp „Jukos”, „Mažeikių naftos” akcininkų bei vadovų dar galima paaiškinti ir tuo, kad egzistuoja kelios skirtingos grupės, kurių požiūriai į tuos pačius dalykus natūraliai skiriasi. Dėl to galima tik apgailestauti, nes toks emocinis fonas pačiai įmonei tikrai ne į naudą.
Kita vertus, būgštauti, kad sandoris žlugs, neverta. Suinteresuotuos šalys turėjo pakankamai laiko pasverti visus „už” ir „prieš”. Po gaisro „Mažeikių naftos” vertė šiek tiek smuktelėjo, tačiau ne tiek, kad reikėtų kvestionuoti derybų rezultatus. Bent jau Lietuvos vyriausybės sutartyje su „PKN Orlen” tokios galimybės nėra numatytos. Kad ir kaip būtų, reikėtų siekti kuo greičiau sandorį baigti, nes kuo ilgiau neapibrėžta situacija tęsiasi, tuo daugiau pašalinių veiksnių jam daro įtaką.
Bus šeimininkas – bus tvarka
Tomas Gižas, „Yukos International UK” atstovybės Lietuvoje vadovas:
– Mes manome, kad tam tikrų dalykų, susijusių su „Mažeikių naftos” veikla, negalima aptarinėti viešai, nes tai gali daryti neigiamą poveikį pačiai įmonei. Todėl motyvų, kuriais remiantis suformuluota pozicija pareikšti nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi Polu Nelsonu Inglišu, neatskleisime.
Naftos tiekimo nutraukimas po sutarties su „PKN Orlen” pasirašymu – be jokios abejonės, turi politinį aspektą. Kai tik atsiras normalus „Mažeikių naftos” šeimininkas, vamzdyno negalavimai taps istorija. Žinoma, su sąlyga, kad tas šeimininkas elgsis protingai. Priešingu atveju viskas užtruks kiek ilgiau, kol protingi žmonės patys susiras šeimininkus. Tada nafta vėl tekės vamzdžiais be jokių problemų.
Pereinamojo laikotarpio bėdos
Prof. Rimantas Rudzkis, „DnB NORD” vyriausiasis analitikas:
– Vertinti įvykius „Mažeikių naftos” padangėje labai sunku, nes patikimos informacijos apie padėtį įmonėje yra pernelyg mažai. Jei ne keturių įmonės valdybos narių pareikštas nepasitikėjimas generaliniu direktoriumi, mes apskritai nežinotume apie šiame sektoriuje vykstančius procesus. Kol kas nėra aišku net tai, ar „PKN Orlen” mėgins numušti už kontrolinį akcijų paketą suderėtą kainą, nors apie tai nemažai rašo Lenkijos spauda. Viešumon patenkantys faktai rodo tik tai, kad kažkokie užkulisiniai žaidimai vyksta tiek tarp atskirų „Jukos” akcininkų stovyklų, tiek tarp naftos sektoriaus žaidėjų.
Spėlionių bei įtarimų, kad dabartinis įmonės generalinis direktorius P.N.Inglišas atstovauja vienos kažkurios stovyklos interesams ir galbūt jau dirba būsimųjų šeimininkų naudai, atmesti tikrai negalima. Tačiau nebūtų korektiška įtarinėti jį kokiais nors būdais prisidėjus prie situacijos, lėmusios gaisrą. Manau, kad drausmės įmonėje susilpnėjimas susijęs su ilgai užsitęsusiu pereinamuoju laikotarpiu, o ne kieno nors piktavališkumu. Juk kaip tik dėl panašių dalykų visus didžiuosius kompanijų įsigijimus stengiamasi atlikti žaibiškai ir nepalikti erdvės jokioms spekuliacijoms. Mūsų atveju šeimininkų pasikeitimo procesas ilgas dėl daugelio objektyvių priežasčių. Vien tik būtinybė gauti Europos Komisijos konkurencijos tarnybų „palaiminimą” atima keletą mėnesių. Pozicijų derinimas tarp visų suinteresuotų šalių taip pat neišvengiamai komplikuotas. Taigi laiko sandoriui apaugti intrigomis buvo daugiau nei pakankamai.
Neišsprendžiamų problemų nėra
Vytas Navickas, ūkio ministras:
– Padėtis „Mažeikių naftoje” iš tiesų gana paini, todėl kelia daug kontroversiškų minčių. Visgi tvirtinti, kad viskas, kas ten vyksta, pradedant naftos tiekimo trukdžiais ir baigiant įrenginių atstatymo darbais po avarijos, surežisuota kurios nors suinteresuotos grupės, nėra pagrindo. Mes patys, norėdami išsklaidyti tam tikras abejones, kreipėmės pagalbos į specialiąsias tarnybas, tačiau jų analitikai įtarimų nepatvirtino. Žinoma, tyrimai kol kas dar nėra baigti, tačiau tai, kad aiškių diversijos požymių nėra – faktas. Tas pats pasakytina ir apie „Mažeikių naftos” generalinį direktorių P.N.Inglišą. „Jukos” atstovai, pateikdami argumentus, kodėl reikėtų keisti įmonės vadovą, daugiausia akcentavo tai, jog minėtas specialistas sėkmingai tvarkėsi tik tol, kol buvo palanki rinkos konjunktūra. Jų manymu, dabar situacija yra smarkiai pasikeitusi ir labiau reikia rūpintis avarijos padarinių likvidavimu bei gamybinių pajėgumų atkūrimu, įvairių techninių problemų sprendimu, todėl tam ir reikia kitokio tipo vadovo. Tačiau sąmokslo teorijų P.N.Inglišą atstatydinti norinti „Mažeikių naftos” valdybos dalis taip pat nekelia.
Panašias mintis išsakė ir į šeštadienį vykusį pasitarimą dėl „Mažeikių naftos” reikalų pakviesti visų institucijų, galinčių šia tema ką nors pasakyti, atstovai. Atvirkščiai – palankus EK sprendimas turėtų būti paskelbtas pačiomis artimiausiomis dienomis. „PKN Orlen” nesiekia peržiūrėti sutarties sąlygų ir nedaro jokių kitų veiksmų, leidžiančių įtarti, kad jie turi kažkokių kitų planų, nei yra deklaruojama. Jokių paslėptų interesų ar uždelsto veikimo bombų niekas nemato.
Žinoma, negalima visiškai atsipalaiduoti ir sakyti, kad nebėra priežasčių nerimauti. Tačiau tai, kad neišsprendžiamų problemų nėra, esu visiškai įsitikinęs. Galimi pokyčiai įmonės administracijoje, valdyboje ar stebėtojų taryboje sukelia tam tikrų emocijų, bet tik tiek. Tai nieko iš esmės pakeisti negali.