Sukanka šimtas metų, kai anuomet neseniai pastatytoje Vilniaus miesto salėje buvo suvaidinta pirmoji lietuvių tautinė opera – Miko Petrausko „Birutė”. Minėdami šią istorinę sukaktį toje pat vietoje – dabartinėje Nacionalinėje filharmonijoje – ir tą pačią dieną lygiai po šimto metų (pagal naująjį kalendorių – lapkričio 6 d.) turėsime unikalią progą pagaliau išgirsti ir išvysti šį daugeliui vien iš vadovėlių ir enciklopedijų žinomą veikalą.
Pirmosios lietuviškos operos kūrėjais buvo lemta tapti dramaturgui Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui ir kompozitoriui Mikui Petrauskui. Operos libretui buvo pasirinktas įkvepiantis siužetas iš didvyriškos Lietuvos praeities, kai mūsų valstybė išgyveno didžiausios galios laikus. Pagrindine operos veikėja tapo Palangos tėvūno duktė Birutė, kuri, pasak populiarios legendos, nebuvo įšventinta į vaidilutes, nes ja susižavėjo ir vėliau vedė kunigaikštis Kęstutis. Dviveiksmė Landsbergio-Žemkalnio melodrama buvo išspausdinta 1906 metų pavasarį Vilniuje. Tų pačių metų vasarą ką tik vokalo studijas Sankt Peterburgo konservatorijoje baigęs Mikas Petrauskas per kelias savaites sukūrė muziką.
Pritaikyta mėgėjų galioms operos muzika nesudėtinga, pagrįsta lietuvių liaudies dainų melodijomis, o dalis teksto tiesiog deklamuojama. Tačiau muzikos paprastumą kompensavo puošnus scenovaizdis ir tautiniais kostiumais pasipuošę atlikėjai, tarp kurių buvo daug žymių to meto kultūros veikėjų: Birutės partiją operos premjeroje dainavo knygų leidėja Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Kęstutį vaidino rašytojas Kazys Puida, spektaklyje dalyvavo pats dramaturgas su trimis vaikais, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, be to, kompozitoriaus brolis, būsimas garsus operos solistas Kipras Petrauskas ir daugelis kitų. Po premjeros Vilniuje „Birutė” dar keletą kartų buvo rodyta Kaune, tačiau nuo 1921 metų į operos sceną nebegrįžo.
Kokią „Birutę” išvys Vilniaus publika po šimto metų? Pasak dabartinio koncertinio pastatymo režisierės Birutės Mar, geltonkasių lietuvaičių pušimis apaugusių Palangos kalvų fone šįkart neišvysime, bet turinio požiūriu tai bus tikras originalaus Miko Petrausko kūrinio prikėlimas be jokių kupiūrų ar pakeitimų. „Ši opera žavi pirmiausia paprastumu, nors šiame pastatyme, ne taip, kaip mėgėjiškame pirmame, dalyvauja profesionalūs muzikai, aktoriai ir šokėjos. Jiems įdomu prisiliesti prie šio iš tiesų menkai žinomo veikalo, tapusio beveik tokia pat legenda, kaip ir pats operos siužetas. Su scenografu Artūru Šimoniu ir choreografe Birute Banevičiūte nesistengėme kurti sudėtingos inscenizacijos. Nenoriu išduoti visų paslapčių, pasakysiu tik tiek, kad scenoje išvysime kelių Čiurlionio paveikslų projekcijas ir vaidilučių šokį”, – pasakojo režisierė.
Kompozitoriaus Teisučio Makačino orkestruotą Miko Petrausko dviveiksmės operos partitūrą šiandien 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dainininkai Asta Krikščiūnaitė, Audrius Rubežius, Giedrius Žalys, Arūnas Malikėnas, Rafailas Karpis, kamerinis choras „Aidija” (meno vadovas Romualdas Gražinis) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mišraus choro grupė (meno vadovas Dainius Puišys). Muzikinę pastatymo dalį rengia dirigentas Robertas Šervenikas. „Birutėje” dalyvaus mūsų publikai gerai pažįstami teatro aktoriai, baleto šokėjos.