Darbo partijai valstybės kišenė neatsivers

Kitąmet politinėms organizacijoms biudžete numatyti milijonai, tačiau vienai jų gresia ilgalaikis dotacijos praradimas

Kitąmet iš valstybės biudžeto partijoms ketinama skirti tiek pat, kiek ir šiais metais, – 10 milijonų litų. Tačiau iki šiol neaišku, kaip tie pinigai bus paskirstomi, nes Seime svarstomi keli pasiūlymai dėl partijų finansavimo taisyklių pakeitimo.

Gali būti, kad dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų teisėsaugos akiratyje atsidūrusi Darbo partija pinigų iš valstybės kišenės negaus ne tik šiemet, bet ir 2007-aisiais.

Svarstomi keli projektai

Vyriausybės parengtame ir Seime svarstomame kitų metų valstybės biudžeto projekte įrašyta, kad dotacija politinėms partijoms sudarys 10 mln. litų. Tiek pat pinigų politinėms organizacijoms skirta ir šiemet. Tai didžiausios partijoms iš biudžeto skiriamos sumos nuo pat 2000 metų, kai ir pradėjo galioti Partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymas, numatęs dotacijas iš biudžeto.

Pagal ligšiolinę tvarką pinigus iš biudžeto gauna tik kelios didžiausios partijos, palyginti neblogai pasirodžiusios per pastaruosius Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus. Dotacijos joms skirstomos pagal tam tikrus koeficientus, kurie apskaičiuojami pagal partijų gautus balsus pastaruosiuose rinkimuose.

Kol kas lėšų iš valstybės kišenės gauna 8-9 politinės organizacijos, surinkusios daugiausiai balsų per pastaruosius rinkimus.

Seime jau svarstomi bent keli siūlymai pakoreguoti šias taisykles, nustatant galimybę pinigų iš biudžeto gauti ir mažesnėms politinėms jėgoms.

Parlamentaras Vytautas Čepas siūlo iš valstybės iždo skiriamus pinigus partijoms padalyti į dvi dalis. Didesnioji dalis būtų paskirstoma panašiai kaip dabar – didžiausioms politinėms organizacijoms, pastaruosiuose Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimuose gavusioms daugiausiai balsų. Mažesnioji dotacijos dalis būtų po lygiai padalyta visoms kitoms partijoms, kurios dalyvavo rinkimuose, tačiau jose surinko labai nedaug balsų.

„Mano nuomone, dalis partijoms finansuoti skirtų biudžeto lėšų turėtų būti paskirstoma visoms įregistruotoms politinėms partijoms, kiekvienai jų skiriant vienodą pradinę finansinę dotaciją elementariai veiklai: raštvedybai, paštui, telefonui, elektroniniam ryšiui, buveinės išlaikymui, vienam dviem personalo etatams, nepriklausomai nuo partijos narių ar atstovavimo Seime mandatų skaičiaus”, – įsitikinęs V.Čepas. Anot jo, stiprinant partinę sistemą, tos partijos, kurios nedalyvavo paskutiniuose Seimo ir savivaldos rinkimuose, netenka teisės gauti valstybinį finansavimą.

Nuomonės skiriasi

Yra ir radikalesnių siūlymų keisti partijų finansavimo tvarką. Seimo narė Nijolė Steiblienė siūlo neleisti juridiniams asmenims finansuoti partijų, taip iki minimumo sumažinant galimybes įvairioms suinteresuotoms bendrovėms „papirkti” politines organizacijas.

Bet šiam pasiūlymui prieš dvi savaites nepritarė Vyriausybė. Ji nurodė, kad uždraudus juridiniams asmenims finansuoti partijas išliktų galimybė joms pinigų skirti per gausybę fizinių asmenų. Be to, Vyriausybės nuomone, partijų finansavimo klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai, svarstant galimybę uždrausti ne tik juridiniams asmenims skirti pinigų politinėms jėgoms, bet ir apribojant fizinių asmenų galimybes šioje srityje, taip pat numatant griežtus apribojimus politinei reklamai, tokiu būdu mažinant partijų poreikius brangioms reklaminėms kampanijoms.

Šią savaitę Seime turėtų būti pradėti svarstymai uždrausti per televiziją transliuoti politinę reklamą, drausti įmonėms finansuoti partijas, leisti du procentus sumokamo gyventojų pajamų mokesčio pervesti politinėms jėgoms. Valdantieji socialdemokratai skeptiškai žiūri į pasiūlymą nustatyti dviejų procentų pervedimus partijoms, valstiečiai liaudininkai abejoja dėl politinės reklamos draudimo, Pilietinės demokratijos partijos atstovai nenori atsisakyti įmonių aukų.

Siūlo paskubinti išmokas

Bet kuriuo atveju vargu ar kokie nors radikalesni pasiūlymai keisti partijų finansavimo tvarką įsigalios iki kitąmet vasario 25 dieną įvyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos pradžios. Tikėtina, kad pakeitimai, jeigu jie bus Seime priimti, įsigalios ne anksčiau kaip kitų metų liepos 1 dieną, galbūt dar vėliau ir bus taikomi tik 2008 metų Seimo rinkimų kampanijai.

Todėl Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) kitų metų pradžioje teks spręsti, ar nevertėtų paskubinti išmokų iš biudžeto partijoms pagal šiuo metu galiojančią tvarką.

Pirmajam pusmečiui numatytas lėšas VRK partijoms gali padalyti iki balandžio 15 dienos. „Tačiau jau dabar kai kurios partijos mūsų teiraujasi, ar nepaskubinsime šio išmokėjimo, turėdami galvoje vasario pabaigoje įvyksiančius savivaldos rinkimu. Partijos pinigus norėtų gauti jau iki sausio pabaigos. Komisijos posėdžiuose svarstysime šiuos norus”, – „Kauno dienai” sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Anot jo, jeigu partijos norės gauti kitų metų biudžete numatytus pinigus kuo anksčiau, jos turės paskubėti atlikti savo 2006 metų finansinės veiklos auditą: „Tai turi būti padaryta iki VRK priimant sprendimą dėl pinigų paskirstymo. Taigi auditas turėtų partijose būti atliktas per sausio mėnesį, nors įstatymas tam skiria laiko net iki balandžio 1 dienos”.

Galvosūkis komisijai

Z.Vaigauskas nepaneigė, kad daugiausiai klausimų kils dėl biudžeto dotacijos teisėsaugos akiratyje atsidūrusiai Darbo partijai. VRK jau paskirstė šių metų antrojo pusmečio biudžeto asignavimus visoms politinėms organizacijoms, tačiau iki lapkričio vidurio atidėjo klausimo dėl dotacijos Darbo partijai svarstymą. „Įstatymas įpareigoja mus iki lapkričio 15 dienos priimti sprendimą dėl biudžeto pinigų paskirstymo. Tad dėl Darbo partijos finansavimo bus
sprendžiama artimiausiame VRK posėdyje”, – sakė komisijos vadovas.

Darbo partija šį pusmetį turėjo iš valstybės kišenės gauti 1,114 mln. litų. Bet greičiausiai šie pinigai jai taip ir neatiteks. Teisėsaugos institucijos šiuo metu tiria galimus stambius pažeidimus šios partijos finansiniuose reikaluose. Įtariama, kad Darbo partija vedė dvigubą buhalteriją, gavo pinigų iš užsienio, taip pat galėjo gauti didesnes, nei numatoma įstatyme, aukas iš juridinių asmenų.

Įtariama, kad už šiuos pažeidimus atsakingas buvęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, jau pusmetį besislapstantis Rusijoje. Yra išduotas jo arešto orderis.

Teisėsaugos tyrimas greičiausiai nebus baigtas iki lapkričio 15 dienos.

Darbo partijos atstovai tvirtina, kad jeigu VRK neišmokės šiai politinei organizacijai priklausančios dotacijos, bus kreiptasi į teismą apskundžiant tokį komisijos sprendimą.

Tačiau Darbo partijai gresia ne tik šių metų antrojo pusmečio dotacijos praradimas, bet ir finansinė sausra ateityje. VRK pirmininkas neatmetė galimybės, kad svarstant kitų metų pirmojo pusmečio išmokų iš valstybės biudžeto partijoms klausimą bus grįžta ir prie klausimo dėl dotacijos Darbo partijai. „Jeigu pinigai bus skirstomi jau sausį, o teisėsauga dar nebus baigusi to tyrimo, matyt, teks vėl atskirai spręsti tos partijos finansavimo klausimą”, – kalbėjo Z.Vaigauskas.

Jis neatmetė galimybės, kad biudžeto dotacijos Darbo partija negaus, kol nesibaigs teisėsaugos tyrimas, byla pateks į teismą ir šis savo ruožtu priims savo sprendimą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.