Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojai nė patys neslepia: daug paradoksų nutinka nustatant invalidumo lygį. Aukštasis išsilavinimas, doras ir sąžiningas ilgametis darbas – sunkinanti aplinkybė pasiligojus. Valkatoms invalidumo pensijos skiriamos kaipmat. Mokytojai teisybės ieškoti turi teismuose.
Vienos Vilniaus gimnazijos mokytoja Monika L. (pavardė redakcijai žinoma) šiemet pasitiko trisdešimtąjį rugsėjį mokykloje. Ji nesitikėjo, kad vos prabėgus mėnesiui rašys gimnazijos direktoriui prašymą atleisti iš darbo, nes negali garbingai ir sąžiningai atlikti pedagogės darbo per pamokas. Blogai jaučiasi. Direktorius apgailestaudamas atleido mokytoją iš darbo: gera, sumani vokiečių kalbos specialistė dėl ligos priversta palikti mokyklą.
Ligos istorija
Teisybės ir žmoniškumo paieškas penkiasdešimt septynerių moteris pradėjo praėjusiais metais. Tebeieško iki šiol. Klastinga liga – mazginė struma – jai buvo diagnozuota beveik prieš tris dešimtmečius. Prabėgus vieniems metams – pirmoji operacija. Nuo tada teko vartoti pakaitinius hormonus. Deja, liga nepasitraukė, buvo atlikta operacija. 2000-aisiais trečiąkart diagnozavus recidyvinę strumą jai buvo pašalinta skydliaukė.
„Tai smarkiai pakirto mano sveikatą. Susirgau depresija. Jau ketvirtus metus nuolat vartoju stiprius antidepresantus. Šie vaistai neigiamai paveikė mano atmintį. Per trečią operaciją buvo pažeistos balso stygos. Man sunku kalbėti, taigi ir dirbti tiesioginį darbą. Ilgiau pakalbėjusi pavargstu, užkimstu ir netenku jėgų”, – guodėsi pedagogė, prisipažinusi, kad visą gyvenimą buvusi idealistė, labai mylėjusi savo profesiją ir mokinius. Tad šiemet ji ryžosi kraštutiniam žingsniui – išeiti iš darbo. Ji nenori apgaudinėti moksleivių, dirbti tausodama save ir negalvodama apie kitus. Ypač baisios Monikai pirmosios trys pamokos. Labiausiai ją skaudino tai, kad pamiršdavo, ką sakiusi. Mokiniai jai pradėjo sakyti: „Mokytoja, juk apie tai ką tik jau pasakojote”.
Pastarieji metai
Ponia Monika prisipažino, kad nieko kito dirbti nemoka. Iki pensijos liko treji metai. Kaip juos nugyventi? Kamuoja ne vien pašalintos skydliaukės pasekmės, bet ir kitos šalutinės ligos. Mokytojai buvo nustatytas piktybinis odos susirgimas – teko gydytis onkologijos klinikose, atlikti švitinimo procedūras. Nepaguodė ir pastarasis vizitas pas daktarus – vėl atsinaujino skydliaukės mazgai. Tai patvirtina ir gydytojų konsultacinės komisijos medicininės išvados. „Suprantu, kad mano sveikata netaps geresnė, nes senstu, tačiau mane apėmė neviltis susidūrus su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojais. Pagal juos esu darbinga ir privalau dirbti. Bet jau bus devyneri metai, kai man suteikta vadinamoji trečioji invalidumo grupė. Po skydliaukės pašalinimo sveikata silpsta ir eina vis blogyn, o neįgalumo lygis lieka vis tas pats”, – pasakojo pedagogė, nusivylusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) darbu.
1997 metais moteriai buvo nustatyta trečioji invalidumo grupė vieniems metams. Po metų ta pati grupė palikta dar vieniems metams. 2000 metais terminą pailgino iki dvejų metų, po to tęsė iki šių metų. Šiuo atveju buvo pažeistas neįgalumo nustatymo terminas. NDNT Vilniaus II terapinis skyrius šių metų sausį invalidumą pratęsė tik vieniems metams, o pagal kriterijus neįgalumą privalėjo nustatyti iki senatvės pensijos. Monika apskundė sprendimą, ir terminas buvo pakeistas.
Ko nesuprato mokytoja?
Mokytoja LŽ papasakojo, kad šis sprendimas priimtas neatsižvelgus į visas sunkias jos ligos pasekmes ir diagnozuotas šalutines ligas, funkcinius sutrikimus. NDNT darbuotoja jai dar pavasarį pranešė, kad jos darbingumas nustatytas, ir pakvietė užeiti į tarnybą. Priminė, kad atsineštų nuotrauką, įdėtą į voką. Jos, esą, prireiks pažymėjimui išrašyti. Prisiminusi tą skambutį mokytoja apgailestavo nesupratusi, kodėl nuotrauką būtina įdėti į voką. Suprato vėliau, kai jai pranešė, kad iki pensijos nustatytas neįgalumo lygis, atitinkąs trečiąją invalidumo grupę. „Reikėjo man tada susiprasti”, – sakė moteris. Dabar, palikusi mokyklą, ji verčiasi iš invalidumo pensijos – 200 litų, gaunamų per mėnesį. Kaip išgyventi? Kaip susimokėti už komunalines paslaugas? Pavalgyti? Nusipirkti vitaminų?
Mįslingi kriterijai
Visi kriterijai, nustatantys žmogaus darbingumą ir neįgalumo lygį, surašyti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų įsakyme. Pagal šiuos kriterijus, kai asmeniui nustatoma darbui palankių aplinkybių dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš 1,3. Mūsų mokytojos bazinis darbingumas – 40 proc. – dauginamas iš 1,3, ir štai ponia Monika jau tampa 50 proc. darbinga, nes viską lemia asmens išsilavinimas. Dabar jos aukštasis universitetinis yra palanki aplinkybė vertinant darbingumą. Antras kriterijus – asmens profesinė kvalifikacija. Jeigu mokytoja neturėtų profesinės kvalifikacijos, būtų gerai, o dabar ji pagal įgytą specialybę dirba 30 metų. Dirba pagal kvalifikaciją.
Trečias kriterijus – darbo patirtis ir įgūdžiai. Mokytojos darbo stažas – 37 metai. Tai ir vėl blogai, nes jei neturėtų stažo, būtų pripažinta neįgalia. Vienintelė aplinkybė mokytojos naudai – jos amžius.
Kaip atsiliepime į skundą rašo NDNT direktorius Zdislavas Skvarciany, „suskaičiavus visus pareiškėjos medicininius, funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, turinčius įtakos jos darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms, gaunamos 4 palankios aplinkybės, 1 nepalanki aplinkybė, 1 vidutiniškai palanki aplinkybė”.
Gydytojo komentaras
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas Vytautas Čepulis pakomentavo, kokias pasekmes gali patirti ligonis pašalinus skydliaukę. „Vieni labai sunkiai toleruoja, kiti lengviau prisitaiko ir tuoj pat puola dirbti. Žinoma, darbas darbui nelygu. Pasverti labai sunku, nes tai labai individualūs atvejai. Kai žmogus keletą kartų operuotas, tai jau sudėtingas atvejis. Pirmoji operacija turi būti gerai atlikta. Jeigu ji nepavyko, visada atsiranda problemų. Nutinka, kad po daugkartinių operacijų pažeidžiamos balso stygos. Tuomet, suprantama, silpsta balsas. Skydliaukė – labai svarbus endokrininis organas, kuris dalyvauja medžiagų apykaitoje. Jeigu jos trūksta, žmogui reikia papildomų hormonų. Nuo to priklauso žmogaus savijauta, nuotaika. Chirurgui pašalinus ligotą skydliaukę su pacientu turi dirbti endokrinologas, o depresijos atvejais – ir psichoterapeutas”, – sakė gydytojas Čepulis. Paklaustas, ar tokiam pacientui turi būti nustatytas neįgalumas, pabrėžė: „Dėl neįgalumo tikrai įdomūs dalykai dedasi. Gauna invalidumą tie, kam jo ir nereikia. Tiems, kam jo reikia, tenka kovoti už teisę gyventi”.
Ginčų komisijos verdiktai
Ginčų komisija prie SADM nagrinėjo mokytojos skundą ir paliko galioti NDNT priimtą sprendimą. Mokytoja darbinga, dirbti gali, tegul dėsto mažiau pamokų, ir tiek. Šios komisijos pirmininkas Eduardas Šablinskas, paklaustas, kodėl taip nepalankiai taikomas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, diskriminuojantis aukštąjį išsilavinimą turinčius žmones, sakė, kad jis negali daryti įtakos norminiams aktams. „Mes parašome savo požiūrį. Kai kurie norminiai aktai jau šiek tiek pakeisti. Įvestas naujas kriterijus, jei žmogus negali dirbti pagal savo išsilavinimą ar kvalifikaciją. Dabar jau negalime teigti, kad kriterijai žiaurūs ir negeri. Analizuojame žmonių problemas, vertiname, kaip jos atitinka norminius aktus. Dabartinės pataisos bus žmonių naudai”, – pakomentavo Šablinskas.
Tačiau tikriausiai pati mokytoja geriau jaučia, gali ji dirbti ar ne? „Tokiu atveju, mokytoja turėtų kreiptis į medikus ir paprašyti naujos apžiūros bei išvadų. Jai dabar nekliudytų išsilavinimo kriterijai, sprendžiant jos darbingumo nustatymo lygį”, – atsakė pašnekovas. Pasak jo, nėra tobulų įstatymų, ne išimtis ir šis. „Įstatymas iš tiesų nepalankesnis žmonėms, turintiems aukštąjį išsilavinimą. Tai lemia, kad tokie žmonės tampa darbingi, o – negražiai pasakysiu – „bomžams” nustatomas neįgalumo lygis. Tokie dalykai teisės aktuose taisytini. Mes renkame tokius faktus ir teikiame siūlymus darbo grupei”, – pasakė Šablinskas.
Ginčų komisijos pirmininkas iš tiesų pasakė naujieną, kad šiek tiek pataisyti kriterijai jau taikomi. Tačiau kodėl apie tai nežino tie, kuriems gyvybiškai reikia nustatyti neįgalumo ir darbingumo lygį? Tai yra žmogaus gyvenimo ir pragyvenimo kokybės klausimas.