Sterno ekonominių klimato kaitos aspektų apžvalgoje, spalio 30 dieną pristatytoje Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui ir kancleriui, pateikiama gausybė mokslinių tyrimų išvadų ir įrodymų, kad klimato kaita – žmogaus veiklos sukelta pasaulinė grėsmė gyvybės tvarumui Žemėje
Jungtinės Karalystės vyriausybės užsakymu atliktas klimato kaitos tyrimas rodo ne tik neigiamus žmonių veiklos padarinius. Pasak dokumento, didžiausio klimato kaitos pavojaus ir poveikio vis dar įmanoma išvengti prieinama kaina, jeigu valstybėse ir visame pasaulyje skubiai bus imtasi tinkamų ir suderintų priemonių.
Metiniai anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių šyla Žemės atmosfera, kiekiai pradėjo sparčiai didėti nuo tada, kai anglys, vėliau nafta ir dujos tapo pagrindine pramoninės revoliucijos, pagerinusios daugybės žmonių gyvenimą, varomąja jėga.
Dėl milijardų anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tonų, besikaupiančių trapioje apsauginėje Žemės atmosferoje, anglies dioksido ekvivalento (CO2e) koncentracija išaugo iki maždaug 430 ppm (milijoninių dalių); prieš pramoninę revoliuciją ji tesiekė 280 ppm.
Ekosistema nespėja
Kiekvienais metais dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetama 45 milijardai tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (matuojamų CO2e). Šis kiekis nuolat didėja. Sudėtinga Žemės ekosistema dabar sugeria maždaug pusę šių dujų. Likusi dalis lieka atmosferoje ir toliau kaupiasi.
Mūsų tyrimai rodo, kad pirmenybė visame pasaulyje turi būti teikiama užtikrinti, jog šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje būtų 450-550 ppm. Tai realus, ekonomiškai pagrįstas siekis. Jis leistų gerokai sumažinti didelių temperatūros pokyčių pavojų. Todėl dabartinį metinį išmetamų teršalų kiekį iki 2050 metų turėtume sumažinti bent 25 proc., toliau jį mažinti, kol jų kiekis bus bent 80 proc. mažesnis nei dabar. Tai užtikrintų taršos stabilizavimąsi.
Pagelbėtų mokesčiai
Ekonomistai žmogaus veiklos sukeltą klimato kaitą vertina kaip „šalutinį poveikį”, o klimatą – kaip „viešąją prekę”. Tie, kurie gamindami elektrą, tiekdami energiją gamykloms, degindami dujas, kirsdami miškus, skraidindami lėktuvus arba važiuodami automobiliais išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kol kas nemoka už išmetamų teršalų daromą žalą.
Analizėje įvardytos trys politikos kryptys, būtinos siekiant veiksmingų pasaulinių priemonių. Pirmiausia tai būtų taršaus kuro kainų kontrolė mokesčių, prekybos arba reguliavimo priemonėmis, kad žmonės už savo veiksmus mokėtų visą socialinę kainą. Antroji kryptis sietina su inovacijomis ir mažai anglies junginių išskiriančių technologijų naudojimo rėmimu. Trečia – būtinas energijos efektyvumo kliūčių panaikinimas ir informavimo, švietimo bei įtikinimo priemonės.
Ši politika turėtų apimti ir kovą su ne energetikos technologijų išmetamais teršalais. Šie sudaro trečdalį visame pasaulyje išmetamų teršalų. Be to, būtina kuo skubiau imtis priemonių ir užkirsti kelią tolesniam miškų naikinimui.
Perspektyva verslui
Aiškūs politikos signalai, gana įtikimi dėl vidutinės ir ilgalaikės perspektyvos, turėtų paskatinti privačias investicijas, o šios prisidėtų mažinant išmetamų teršalų kiekį. Didėjant sąmoningumui, žmonės vis labiau ims reikalauti ryžtingų valdžios veiksmų. Vieša diskusija – esminis politikos elementas.
Apžvalgoje nurodyta, kad veiksmingos išmetamų teršalų mažinimo priemonės padėtų užtikrinti, jog žalos mažinimo sąnaudos kasmet tesiektų apie vieną pasaulinio BVP procentą. Svarbiausia, kad pasaulio ekonomika augtų ir toliau, o perėjimas prie kuo mažiau anglies junginių išskiriančios ekonomikos atvertų įdomių verslo galimybių, nes didėtų naujų produktų ir finansinių paslaugų paklausa, kurios vertė kiekvienais metais siektų šimtus milijonų.
Našta gerovei
Šioje apžvalgoje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad „baziniu scenarijumi” pagrįstos plėtros alternatyva nėra priimtina. Mėginimams toliau tęsti dabartinę netvarią praktiką vis labiau kliudys tirpstantys ledynai, didėjanti temperatūra, stipresnės audros, ilgesnės sausros, dažnesni potvyniai ir kylantis jūros vandens lygis. Visa tai taps dar didesne našta žmonėms, turės įtakos jų gerovei. Jei problemą ignoruosime, suprastės mūsų gyvenimo kokybė. Tai, be abejo, vėliau pakenks ekonomikos plėtrai.
Jeigu su klimato kaita nebus kovojama, vidutinė pasaulinė temperatūra gali pakilti daugiau kaip penkiais laipsniais – tai skirtumas tarp dabartinės ir pastarojo ledynmečio temperatūros. Žmoniją apimtų nežinia. Kuo didesnė vidutinė temperatūra, tuo didesnis negrįžtamų ekologinių pokyčių ir vis stipresnio griaunamojo poveikio pavojus.
Šie pokyčiai pakeistų ne tik fizinę planetos geografiją, bet ir pakoreguotų žmonijos gyvenimą – kaip ir kur įsikurti.
Mažindami išmetamų teršalų kiekį kartu turime skatinti adaptaciją – priemones žalai mažinti, kurią daro klimato kaita ir kuri dėl ankstesnių išmetamų teršalų spėjo pakenkti pasaulinei ekosistemai.
Svarbi technologijų plėtra
Ilgainiui pasaulyje baigsis anglių kuras – dėl jo kyla nemažai problemų. Tačiau jeigu tokį kurą ir toliau naudosime pagal „bazinį scenarijų”, nepataisoma žala pasauliui bus padaryta anksčiau, nei baigsis jo ištekliai. Dėl šios priežasties būtina kuo sparčiau plėtoti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, kurios tolesnį iškastinio kuro, pirmiausia anglių, vartojimą suderintų su klimato kaitos sprendimo uždaviniais.
Kova su klimato kaita taip pat kelia svarbių klausimų apie teisingumą ir apie tai, kaip bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Praeityje didžioji dalis susikaupusių teršalų buvo išmetama pramoninės revoliucijos pradininkių – daugiausia Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Tačiau jų bendrasis energijos poreikis šiandien didėja gana lėtai.
Rytdienos didieji teršikai – tai sparčiai augančios ir tankiai gyvenamos besivystančios šalys, pavyzdžiui, Kinija ir Indija. Ambicingi siekiai taps naujųjų rinkų varomąja jėga, todėl finansiniai srautai iš privataus sektoriaus bus nukreipiami į didelius investicijų projektus, skirtus šiose šalyse diegti mažai anglies junginių išskiriančias energetikos technologijas.
Kadangi besivystančioms šalims kovai su klimato kaita reikalingos papildomos sąnaudos, išsivysčiusios šalys, kaip niekada anksčiau, turi gerbti savo įsipareigojimus, prisiimtus 2002 metais Monterėjuje, o vėliau dar kartą įtvirtintus per didžiojo aštuoneto susitikimą Glenyglse 2005 metais, iki 2010 metų paramą padidinti du kartus.
Šansų dar yra
Nepaisant mūsų laukiančio iššūkio masto, apžvalgos išvados nuteikia optimistiškai. Jeigu priemonių imsimės dabar ir veiksime tarptautiniu mastu, pavojui gerokai sumažinti pakaks gana kuklių išlaidų. Tačiau jeigu pavėluosime bent 10 ar 20 metų, ne tik išlaidos, bet ir pavojus bus kur kas didesnis. Imdamosi ryžtingų ir skubių veiksmų vyriausybės, verslo milžinai ir kiekvienas asmeniškai bendromis pastangomis gali užtikrinti plėtrą ir klestėjimą ateityje. Negalime praleisti tokios galimybės. Mūsų vaikų ateitį lems tai, ką nuspręsime šiandien.
Su sero Nicholo Sterno parengta apžvalga (anglų kalba) galima susipažinti: www.sternreview.org.uk