Ar pavyks už Europos pinigus Kauno oro uostą padaryti saugesnį, neaišku. Specialistai tvirtina, kad projektas, kurį dar tik rengiamasi įgyvendinti, jau yra pasenęs.
Vyriausybė yra numačiusi, kad už Kauno oro uostą, kurį iki šiol saugo Krašto apsaugos ministerija (KAM), nuo sausio 1-osios turėtų būti atsakinga Vidaus reikalų ministerija (VRM). Tačiau ar taip bus iš tiesų, dar nežinia.
Didžiausia kliūtimi gali tapti vasarą paskelbtas oro uosto teritorijos apsaugos stiprinimo konkursas. Šiam projektui įgyvendinti skirta per 4 mln. litų. Ar jie bus panaudoti laiku, ar tikrai pavyks juos panaudoti tikslingai, kyla vis didesnių abejonių. Juoba kad didžioji pinigų suma skirta iš ES.
Kova tarp konkurentų
Kauno oro uosto generalinis direktorius Kęstutis Cucėnas LŽ sakė, kad didžiausiu trukdžiu šiandien tapo bendrovių, dalyvaujančių šiame konkurse, tarpusavio kova.
„Čia akivaizdžios „lietuviškos tradicijos”: jeigu aš nelaimėsiu, tai kitas – irgi ne. Gaila, nes taip per nesibaigiančius skundus, ginčus ir tarpusavio kaltinimus tolstame nuo pagrindinio tikslo – padaryti oro uostą saugesnį, – kalbėjo Cucėnas. – Mūsų viešųjų pirkimų įstatytai leidžia konkurso dalyviams taip elgtis. Vokus turėjome atplėšti dar liepą, o dabar iki galutinio termino liko labai mažai laiko. Tačiau negaliu teigti, kad konkursą laimėjusi bendrovė nespės įgyvendinti projekto. O šiaip situaciją vadinti kritiška būtų neteisinga – oro uostas dirba, apsauga užtikrinta, o kad naudojamos priemonės būtų silpnesnės už grėsmę, to nėra”.
Pasak jo, kalbos, kad VRM gali neperimti apsaugos nuo 2007-ųjų pradžios, yra nerimtos, mat su pirmuoju vidaus tarnybos pulku, kuris saugos oro uostą, jau bendradarbiaujama.
Terminas baigiasi
„Mūsų duomenimis, VRM Kauno oro uosto vadovams jau yra pateikusi priekaištų, kad norima įdiegti sistema neatitinka minimalių reikalavimų. Susidaro įspūdis, kad užsakovams nerūpi nei apsaugos sistemos kokybė, nei patikimumas, nei funkcionalumas, nei plėtra, – LŽ sakė bendrovės FIMA generalinis direktorius Gintaras Juknevičius. – Projektas parengtas seniai, jis neatitinka daugelio reikalavimų, tačiau Kauno oro uosto vadovai kažkodėl įsikibę laikosi riboto termino ir ribotų lėšų kriterijų. Tai valdininkų požiūris verčia galvoti ir apie galimą neskaidrų lėšų naudojimą”.
Kauno oro uosto teritorijos apsaugos konkursas paskelbtas vasaros pradžioje ir turi būti įgyvendintas iki gruodžio 20-osios. Tačiau dėl jame dalyvaujančioms bendrovėms iškilusių techninių neaiškumų dokumentų pateikimo terminas buvo nukeltas net 4 kartus. Specialistai teigia, kad per likusį laiką tokio projekto įgyvendinimas praktiškai nebeįmanomas.
Priimtiniausias visiems sprendimas būtų stabdyti konkursą arba bent jau koreguoti jo terminus. Beje, tai leistų ir suformuluoti naujus techninius reikalavimus, taigi patobulinti projektą.
Tačiau Kauno oro uosto vadovai tvirtino, kad būtina skubėti panaudoti Europos regioninės plėtros fondo lėšas.
Abejotini reikalavimai
Didžiausių abejonių kelia planuojama įrengti vaizdo stebėjimo sistema. Beveik 10 kilometrų ilgio ruože vaizdo stebėjimo kameras ketinama įrengti tik kas 2 kilometrus.
Ekspertų teigimu, tokiu atveju pažeidėjo pažinti neįmanoma, o dažnai net nebus galima užfiksuoti į teritoriją patekusio objekto. Vilniaus oro uoste vaizdo stebėjimo kameros montuojamos net keliasdešimt kartų dažniau.
Abejonių kyla ir dėl Kaune numatyto oro uosto zonos apšvietimo. Anot saugos specialistų, konkurso sąlygose numatyti techniniai reikalavimai neatitinka didesnės rizikos objekto apsaugai keliamų reikalavimų, o kai kur net atrodo, kad rengiant projektą nebuvo
atsižvelgta į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartus.
Kauno oro uosto direktorius džiaugėsi, kad konfliktas dėl konkurso jau aprimo, esą žinomi ir du galimi rangovai. Vienas jų projektą žada įgyvendinti už 3,5 mln. litų, kitas – keletu šimtu tūkstančių brangiau. Cucėnas neprognozavo, kada bus pasirašyta sutartis su konkrečia įmone ir pradėti realūs darbai, bet patikino, jog dėl projekto vilkinimo Europos Sąjungos skirti pinigai nebus prarasti.