Jau kuris laikas nacionalinio kanalo eteryje rodomas serialas apie vokiečių aviganį, kuris Vienos gatvėse gaudo įvairaus plauko nusikaltėlius.
Tai – „Komisaras Reksas”. LRT interneto svetainėje žiūrovai negaili liaupsių šio serialo kūrėjams ir, žinoma, keturkojai žvaigždei. Tuo tarpu šį sezoną LNK eteryje pradėto rodyti adekvataus rusiško kriminalinio serialo „Muchtaras” kūrėjai kaltinami nevykusiu kopijavimu, o keturkojis Muchtaras – naiviais triukais ir profesionalumo stoka.
Šiame straipsnyje pateikiame keletą autobiografinių Reksą ir Muchtarą vaidinančių šunų duomenis bei serialo kūrėjų atsiliepimus apie darbą filmavimo aikštelėje su dresuotais šunimis.
Reksas
Rekso (pilnas vardas Redženaldas fon Ravenhorstas) vaidmeniui buvo atrinktas šuo iš daugiau nei 40 pretendentų. Laimė tapti kino žvaigžde nusišypsojo vokiečių aviganiui Santui fon Zigelmajeriui, kuris seriale filmavosi nuo 1994 iki 1998 metų.
Pusmetį iki filmavimo pradžios šunį treniravo kino dresuotojai Teresa E. Miler ir jos tėvas Karlas L. Mileris, kurie su gyvūnais dirbo ir tokiuose filmuose kaip „Šokiai su vilkais”, „Bethovenas” ir kt.
Filmavimo aikštelėje Santui dažnai padėdavo jo brolis Soko, o pačiame projekte iš viso dirbo net penki aviganiai. Kol vyko filmavimas, Santo gyveno pas serialo prodiuserį Pėterį Hajeką. Jie vienas kitam į akį krito atrankos metu – tik pamatęs Pėterį, Santo draugiškai sumostagavo uodega.
Keturkojė kino žvaigždė, priešingai nei jo vaidinamas herojus Reksas, kuris mėgaujasi rydamas dešrainius, buvo kur kas išrankesnis. Jis jautė silpnybę vištienos krūtinėlei ir dešrelėms. Skirtingi ir šunų hobiai: Reksas mėgsta žaisti kamuoliuku, Santo – būti vežiojamas automobiliu.
1998 metais vokiečių aviganis išėjo užtarnauto poilsio, o Rekso vaidmeniui buvo patvirtintas dvejų metų amžiaus Retas Batleris. Jaunasis aktorius savo kino karjerą pradėjo nusifilmavęs juostoje „Šunytis Reksas – mažasis komisaras”. Tąkart jis ir buvo pradėtas mokyti visų Rekso įpročių, tarp kurių – ir sumuštinių vogimas nuo stalo.
Tiesa, reikia paminėti, kad R. Batlerio vardą šis keturkojis gavo neatsitiktinai. 1996 metais, kai kalė jį atsivedė, per TV kaip tik rodė klasika tapusią juostą „Vėjų nublokšti”. Šio filmo vieno iš herojaus vardu ir buvo pavadintas mažasis aviganis.
Kitas įdomus faktas – Reto anketoje rašoma, jog jo išsilavinimas aukštasis. Pasirodo, šuo „studijavo” Los Andželo gyvūnų kino mokykloje „Animal Action”. Apie šuns profesionalumą užsimena ir dresuotoja T. E. Miler, teigdama, jog šis gyvūnas filmavimo aikštelėje gali dirbti ir be žmonių komandos.
Prieš išbėgdamas į filmavimo aikštelę, Retas, kaip ir visi kiti serialo aktoriai, yra grimuojamas. Jo snukis šiek tiek šviesesnis nei prieš kurį laiką vaidinusio kolegos Santo. Kad būtų panašesnis į ankstesnįjį Reksą, Retas nugrimuojamas tamsiais dažais.
Serialo „Komisaras Reksas” interneto puslapyje spausdinamas net ir prieš kelerius metus „darytas” interviu su Retu. Pavyzdžiui, paklaustas korespondento, kaip jam pavyksta išlaikyti puikią fizinę formą, Retas juokauja: „Aš prisižiūriu ir laikausi dietos. Nepamirškite, jog balta kačių mėsa tam pati tinkamiausia.”
Muchtaras
Keturkojis pagalbininkas rusiškam serialui buvo atrinktas iš beveik 150 Vakarų Europos aviganių. Atranką laimėjo broliai Vargunas ir Dunkanas Liuteriai. Šunų charakteriai labai skirtingi, todėl filmavimo aikštelėje jie vienas kitą dubliuoja. Scenose, kur reikalinga agresija ir užsispyrimas, filmuojasi Vargunas. Dunkanas į filmavimo aikštelę pakviečiamas, kai reikia ramybės ir švelnumo.
Iki filmavimų pradžios šunis ilgai dresavo studijos „Mosfilm-KINOlogija” darbuotojai. Varguną ir Dunkaną mokė nasruose nešti butelius ir pinigus, atidaryti duris, tempti antklodę nuo lovos.
Jei filmavimo aikštelėje kyla problemų, t.y. šunys atsisako klausyti savo partnerio – detektyvo Artiomo Kolosovo (akt. Aleksandras Nosikas), – tuomet tenka juos pamaloninti dešrelėmis bei sūriu.
A. Nosikas pasakoja apie darbą su keturkojais partneriais: „Dienos pabaigoje šunys pavargsta, baigti filmavimą būna sunku. Juk jie – ne žmonės, jų nepagąsdinsi, kad sumažinsi algą ir panašiai. Pavargę aviganiai nervinasi, irzta, kartais neadekvačiai reaguoja į komandas.
Kitas darbą apsunkinantis momentas tas, jog šuniui kelis kartus liepiama vykdyti tą pačią komandą. Palieptas padaryti antrą kartą gyvūnas susimąsto, ką jis pirmąkart padarė ne taip. O juk patys žinote, kad režisieriui reikalingas ne vienas, o keli ar net daugiau dublių. Kai šuniui liepiama net kelis kartus padaryti tai, kas jam nedera – vogti sumuštinius nuo stalo, gulėti šeimininko lovoje – keturkojui tai sunku suvokti.”
Aktorius sako, jog filmuojant serialą ne visus suplanuotus dalykus pavyko įgyvendinti. „Aš kalbu ne apie šunis, o apie patį serialą. Jei „Muchtarui” būtų skirtas didesnis kompensavimas, būtume galėję sugalvoti įdomesnių triukų, painesnių siužeto vingių ir t.t. Šiuo požiūriu vokiečių-austrų serialas „Komisaras Reksas” aukštesnio lygio – geriau išdresuotas šuo, įvairesni jo triukai.”