Penktasis alternatyvus klasikinės muzikos festivalis „Alternatyva – 2006. Gamta”, pirmą kartą iš sostinės persikėlęs į Klaipėdą, čia sulaukė tiek paramos (festivalio globėjas – miesto meras Rimantas Taraškevičius), tiek išskirtinio uostamiesčio publikos dėmesio.
Penktadienio vakarą festivalį pradėjo fantastiškas folklorinės, roko ir džiazo muzikos koncertas Žvejų rūmuose. Koncerto herojai – Alės Miolerio grupė iš Švedijos – tikrai buvo verti pačios didžiausios koncertų salės. Gaila, kad Žvejų rūmai nebuvo sausakimši žiūrovų. Tačiau tie, kurie atėjo, tikrai nepasigailėjo.
Šioje grupėje dainuoja, groja ir šoka šeši atlikėjai, atstovaujantys skirtingoms šalims. Pats grupės lyderis švedas A. Mioleris koncerte grojo akordeonu, mandolina, egzotišku ragu ir su subtiliu humoru pristatė koncertą.
Juodaodis dainininkas Mamandou Sene iš Senegalo pavergė publiką autentiškomis savo tautos folklorinėmis dainomis ir pademonstravo šokį su įspūdingais akrobatiniais elementais.
Tikra grupės puošmena – kerinčio balso savininkė gražuolė graikė Marija Stelas pristatė savo šalies folklorą ir sužavėjo publiką subtiliu pilvo šokiu. Norvegas smuikininkas Anders Nygards pribloškė virtuozišku instrumento valdymu.
Ovacijos palydėjo būgnininko Rafaelo Sida Huizaro solo, tačiau daugiausiai klaipėdiečių simpatijų pelnė kanadietis kontrabosistas Sebastianas Dubė. Jo atlikimas puikiai įsiliejo į grupės skambesį žemais kontraboso garsais, o pats muzikantas išsiskyrė ne tik įspūdinga barzda ir artistiškumu – jo atliktas pilvo šokis tapo viso koncerto „vinimi”. Publika taip audringai plojo, kad, atrodo, net šaltoje salėje pasidarė šilčiau.
Antrasis festivalio vakaras šeštadienį persikėlė į kur kas jaukesnę Klaipėdos koncertų salės fojė. Festivalio organizatorius smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris ir renginio dalyviai: eseistas, poetas Rolandas Rastauskas, filosofas Leonidas Donskis ir du juodaodžiai muzikantai Plazis Halouis ir Reimondas O. Stefenas iš Togo ir Liberijos buvo sumanę kamerinį poezijos, minčių ir muzikos vakarą. Didžiai jų nuostabai žvarbų savaitgalio vakarą į renginį susirinko minia žmonių. Visi bilietai išpirkti, fojė – sausakimša.
„Ar čia mitingas?” – nustebę juokavo vakaro vedėjai. Išties, uostamiesčio publika kartais neprognozuojama. Nežinia, kas ją priviliojo – savi, bet gana retai matomi pajūrio intelektualai, ar egzotiški afrikiečiai, o gal poezijos intymumo ilgesys ar per miestą nusiritęs gandas apie gerą festivalį po pirmojo koncerto…
Kas įvyko šeštadienio vakarą? Atrodo, nieko. R. Rastauskas paskaitė savo eiles iš naujausios knygos „Metimas”, su L. Donskiu pasišnekėjo apie poeziją, apie filmus ir apie jų kūrėjus Andrejų Tarkovskį ir Ingmarą Bergmaną, apie Gotlandą ir apie gamtą, kuriai ir dedikuotas šis festivalis. Tarpuose tarp kalbų afrikiečiai pagrojo gitara ir būgnais.
Nieko ypatingo, garsaus, skandalingo, bet renginys pasibaigė, M. Švėgžda von Bekkeris padėkojo jo dalyviams, o išeiti niekas neskubėjo. Atrodo, jog visi dar norėjo pabūti, dar pasidžiaugti šilta atmosfera, jaukumu, užpildžiusiu širdis. Tikriausiai tai ir yra „Alternatyva”.