Valstybės saugumo departamento prieštaringus reikalus tiriantys parlamentarai sulaukė kai kurių kolegų skambaus pagrūmojimo. Saugumiečių būstinę drebinančio skandalo ratilai jau pasiekė ir teismą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliekamas Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimas vis labiau pjudo jo šalininkus ir priešininkus.
Pastarieji vakar atvirai apkaltino oponentus VSD griovimu, negebėjimu įvertinti šios specialiosios tarnybos specifikos, įžvelgė grėsmių demokratijai ir šalies tarptautiniam prestižui. Be to, neslepiama, kad nepaisant kilusio triukšmo dar gali „gimti” nepasitikėjimą parlamentiniam tyrimui paskelbsiantis pareiškimas.
Kritikos lavina
Beveik dvi valandas Seimo NSGK vakar liudijęs buvęs užsienio reikalų ministras socialliberalas Antanas Valionis kiek vėliau per spaudos konferenciją drauge su socialdemokratu Justinu Karosu ir „darbiečių” lyderiu Kęstučiu Daukšiu VSD veiklos tyrėjus ragino nekelti esą žalingo šurmulio visuomenėje.
„Baikime tyrimą, netrukdykime departamentui, kuris turi labai delikačiai dirbti. Politikams – daugiau santūrumo, kantrumo. Palaukime rezultato, kaip paprastai būna demokratinėse valstybėse”, – pasipiktinęs kalbėjo Valionis.
Pasak jo, NSGK tyrimas peržengė ribas, taip kenkdamas departamento veiklai, esą „lendama iki tiesioginio valdymo, apklausiami operatyviniai darbuotojai, ieškoma nepatenkintųjų”. Valionis pabrėžė, kad tokiu būdu galima sugriauti bet kurią instituciją, todėl būtina „sudaryti tokias sąlygas, kad atsakingai, rimtai dirbtų komitetas, kad nesuardytų VSD, kad partneriams užsienyje, su kuriais vyksta bendradarbiavimas, nekiltų įtarimas ir noras pasitraukti iš bendradarbiavimo su VSD, kad nenukentėtų valstybės prestižas”. Karosas tikino, kad dėl susiklosčiusios padėties, jo žiniomis, iš pareigų esą norėtų pasitraukti keli specialiųjų tarnybų vadovai, tačiau jų parlamentaras neįvardijo.
Užsigulėjo stalčiuje?
Kaip ketvirtadienį pranešė LŽ, Seime buvo puoselėjama iniciatyva pareikšti nepasitikėjimą NSGK atliekamu VSD veiklos tyrimu. Pareiškimo juodraštyje konstatuojama, kad Seimo komitetas baigia perimti departamento valdymą. Vienintelis iš trijų spaudos konferencijoje vakar dalyvavusių parlamentarų – Daukšys – prisipažino skaitęs pareiškimo tekstą, Valionis ir Karosas įtikinėjo šio dokumento projekto net nematę. Nors Daukšys neprisipažino esąs pareiškimo iniciatorius, jis užsiminė, kad toks dokumentas dar gali būti ištrauktas iš stalčiaus.
Spaustas ir Kubilius
Seimo NSGK vakar liudijusio Valionio žodžiams akivaizdžiai prieštaravo TS lyderio Andriaus Kubiliaus „parodymai” apie Baltarusijoje žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno išsiuntimo į šią šalį aplinkybes.
Valionis įtikinėjo, kad Pociūnas pats buvo pareiškęs norą keisti darbo pobūdį ir vykti ten dėl asmeninių motyvų. „2004 metais buvo baigta ruošti diplomatinės tarnybos apsaugos programa, kuri su Pociūnu susijusi tiek, kad nuo 2005 metų pradžios VSD įgijo galimybę deleguoti savo atstovus į svarbiausias, jautriausias vietas. Tada ir prasidėjo kalba apie Pociūno galimybę išvažiuoti. 2005-ųjų kovą per VSD penkiolikos metų minėjimą Pociūnas apie tai su manimi kalbėjo. Jam pasiūlytas kelios vietos, tarp jų – Briuselis, Tbilisis, todėl kalbėti apie kokį nors staigų išsiuntimą dėl susidariusių aplinkybių nėra pagrindo”, – aiškino buvęs užsienio reikalų ministras.
Tačiau TS lyderis Kubilius tvirtino, kad daugiau kaip prieš metus Pociūnas jam skundėsi, jog yra nustumiamas nuo svarbių atliekamų tyrimų išsiunčiant dirbti į Baltarusiją. „Jis tikrai nejautė didelio noro važiuoti į Baltarusiją”, – pažymėjo konservatorių vadovas.
Tačiau, pasak jo, Pociūnas neprašė konservatorių pagalbos, kad VSD vadovybės sprendimas būtų pakeistas pabrėžęs, kad yra statutinis pareigūnas.
Kubilius vakar pareiškė pats patyręs VSD vadovybės spaudimą, kad Seime nebūtų inicijuojamas tyrimas dėl Pociūno žūties. TS lyderio teigimu, iš karto po Pociūno žūties pas jį lankėsi VSD darbuotojas Audrius Penkauskas, o vėliau – pats departamento direktorius Pocius. „Jie aiškino, kad gal nereikia siekti parlamentinio tyrimo”, – žurnalistams prisipažino Kubilius.
Gynė buvusius pavaldinius
Socialliberalas Valionis NSGK posėdyje pasakojo ir apie buvusius savo pavaldinius Užsienio reikalų ministerijoje – VSD generalinio direktoriaus pavaduotoją Darių Jurgelevičių (jį į šias pareigas deleguotas iš URM) ir buvusį šios ministerijos sekretorių Albiną Janušką. Žiniasklaidoje šie du asmenys įvardyti kaip turėję įtakos Pociūno išsiuntimui į Baltarusiją.
Valionis tokius teiginius įvertino kaip šmeižto kampaniją. „Kalbėjau apie kitus man žinomus faktus, Januškos, Jurgelevičiaus ryšius, kurie taip pat man žinomi.
Kreipėsi į teismą
Prieštaringos VSD veiklos atgarsiai iš valdžios koridorių jau pradeda persikelti ir į teismus.
Nuo tarnybos laikinai nušalinti VSD kontržvalgybos valdybos viršininkas Vytautas Damulis ir jo pavaduotojas Vilmantas Bieliauskas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Damulis ir Bieliauskas prašo panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus spalio 20 ir spalio 24 dienomis Pociaus pasirašytus įsakymus dėl nušalinimo nuo pareigų bei priteisti jiems darbo užmokestį dėl priverstinės pravaikštos.
Pareigūnai mano, kad nušalinti juos nuo pareigų nebuvo nė vieno iš pagrindų, numatytų VSD statute, jiems nepateikti jokie įtarimai dėl drausminių nusižengimų, nežinoma, ar jų atžvilgiu apskritai atliekamas tarnybinis tyrimas, o jei atliekamas – kokiu drausminio nusižengimo padarymu jie yra įtariami.
VSD anksčiau yra skelbęs, kad „keli pareigūnai” nušalinti nuo tarnybos, kol bus baigtas tyrimas dėl slaptos operatyvinės informacijos sąmoningo neteisėto perdavimo, atskleidimo Lietuvos ir užsienio piliečiams bei galimo šių duomenų klastojimo. Neoficialiomis žiniomis, trečiasis nušalintas pareigūnas yra vienos iš VSD valdybų darbuotojas Kastytis Braziulis. VSD pranešime nušalintųjų pareigūnų pavardės nenurodomos. Teigiama, kad nušalintiems pareigūnams buvo pasiūlyta pasitikrinti poligrafu, vadinamuoju melo detektoriumi, tačiau kai kurie jų tai padaryti atsisakė.
Valionis tai galetu patyleti kiek pats prisidirbes. net bielarusai jo nebeima, o buvo kazkada draugelis gi. 😛
Rezervistų KGB-Širšių lizdas pabaidytas ir savi širšinai bando pūsti burbulus į akis ,matomai dar nepamiršo kagebistų mokslo.
Valionis su Pociūnu pučia į tą pačią KGB dūdą. O Valionio ėjimas šachmatiškai „žirgu” tiesiog nepasisekė. Jo ir Baltarusijos KGB skleidžiama migla JAV spec. tarnybos perkando. „Manęs nepriima Baltarusija, reiškia aš patikimas būsiu į ambasadoje Amerikoje” – tikriausiai svarstė Valionis su savo tikraisiais šeimininkais. Bet mūsų „Musolinis” taip ir netapo pakol kas lietuviškuoju „Dūčia”. Jam dar teks palaukti kol jo šeimininkai sukurs geresnius planus, kaip prastumti į Lietuvos valdžią savo KGB rezervą. Pakol kas tai jiems neblogai sekėsi. Svarbiausia išstumti kuo daugiau aktyvesnių lietuvaičių į ekonominę tremtį už Lietuvos sienų, na o tada tai jau tikrai KGB susitvarkys čia su likusiais girtuokliais, vaikais ir pensininkais. Tada jau ir atsiras „saulės iš rytų” atnešėjų.
na kegebistas kegebistą giną,na o karosėlis su daukšiu matomai ant kabliuko sagume sėdi ir dreba,kad ko neišmestų į spaudą,teisingai Damulis kreipėsi į teismą,nes saugume nėra nei profsąjungos,o daugelis dirbančiųjų yrea engiami įpatingai budintieji perdirba daugiau kaip 120 valandų ir už tai niekas nemoka,pažeidžiama nuobaudos dedamos pažeidžiant grubiai statutą nesupažindinami net su įsakymais ar įrodymais pareigūnai ,klausomasi pareigūnų telefonai be jokių sankcijų kaip Visagine paslapčių darbuotojos,grubiai pažeidžiama konstitucija,o pociui nė motais ,tyčiojimasis iš pareigūnų vsio zakono…
Ar nesuprantame,kad ši trijulė – aiškiausios marionetės.Valionis dūmia akis su Baltarusija,nori Vakarų ambasados,Karosas nuolankus tarnas,o Daukšio bosas taip pat Maskvoje.Trys „bogatyriai”.