Įprastų degalų kainos Lietuvoje šturmuoja naujas aukštumas, tačiau šalies valdžia neskuba gelbėti vairuotojų – prieš kurį laiką pasigirdusios kalbos apie galimybę įvesti lengvatas hibridinių automobilių, vietoje kuro naudojančių elektrą, savininkams taip ir liko kalbomis.
Nors su tuo, kad hibridinių automobilių populiarumo padidėjimas tiesiogiai priklausytų nuo nedidelės jų kainos, sutinka daugelis valdžios institucijų atstovų, reikalai nejuda į priekį. Valdžia neatsižvelgia ir į savo pačios raginimus kovoti su oro užterštumu.
Todėl vieninteliai Lietuvoje hibridiniai „Toyota Prius” modeliai dūla salonuose – per maždaug pusantrų metų nuo jų debiuto mūsų rinkoje parduoti vos šeši benzinu ir elektra varomi automobiliai. Verslininkai įsitikinę – jei valstybė kokiu nors būdu kompensuotų dalį išlaidų, 95 000 litų kaina neatbaidytų „ekologiškai sąmoningų” klientų.
O kol kas panašus likimas laukia ir antrojo „hibrido” Lietuvoje – šiuo metu mūsų rinkoje debiutuojančio visureigio „Lexus RX400h”, varomo vienu benzininiu ir dviem elektros varikliais.
Reikia skatinimo
„Lietuva dar nepribrendo daugelyje pasaulio šalių galiojančiai transporto priemonių diferenciacijai pagal poveikį aplinkai”, – pripažįsta Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento Ekstremalių situacijų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Gūžys.
Anot jo, lengvatų suteikimas mažiau aplinką teršiančių automobilių savininkams yra politinis, o ne ekologinis klausimas: „Anksčiau buvo siūlymai keisti mokesčių politiką, tačiau jie nutilo. O pagal dabartinius teisės aktus jokios lengvatos aplinkai draugiškesnių mašinų vairuotojams nepriklauso”.
„Galbūt reikėtų pasekti olandų pavyzdžiu ir pradėti skirstyti transporto priemones į klases pagal ekologiškumą, ir, tuo remiantis, nustatyti mokesčių už automobilius dydį”, – irgi tik teorinę galimybę skatinti „švarių” automobilių pirkimą įvardina Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas.
Jis pripažįsta, kad pakankamai didelė hibridinių automobilių kaina yra jų pardavimo stabdys. V. Krušinsko teigimu, skatinimas važinėti mažiau aplinką teršiančiomis transporto priemonėmis galėtų vykti siūlant mokesčių lengvatas, kompensacijas ir PVM grąžinimo būdu.
Tiesa, šiuo metu lengvatos už sertifikuoto bei išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą turinčio transporto naudojimą galioja, tačiau jos skirtos tik komercinius automobilius turinčioms įmonėms, o ne privatiems asmenims.
Talinas nori būti švarus
Šioje srityje, kaip, beje, ir daugelyje kitų, susijusių su transportu, lietuvius aplenkė estai. Tiesa, „šiauriniai broliai” hibridinius automobilius pagerbė ne valstybės, o sostinės Talino mastu – miesto Tarybos sprendimu nuo liepos 1-osios visame Taline tokias mašinas galima statyti nemokamai.
Tai padaryta siekiant užtikrinti „ateities gyvenimą švaresnėje aplinkoje”. Tam estai nusiteikę rimčiau nei mes – jie iki šiol yra įsigiję 21 naują „Toyota Prius” automobilį. Sąmoningumu mus lenkia ir latviai – šioje šalyje iki šiol parduota 12 hibridinių tojotų.
Laimei, skeptiški lietuviai irgi ima nebesibaiminti nepažįstamų naujovių. Klaipėdos bendrovės „Solorina” vadovas Antanas Bartkėnas tvirtina, kad pastaruoju metu vis daugiau tautiečių iš JAV parsigabena naudotus pirmosios kartos „Toyota Prius” automobilius. Jo nuomone, tokio modelio mašinų šalies keliuose yra 30-40.
Skatinimui – tūkstančiai eurų
Šiuo metu Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje hibridinių automobilių įsigijimas nėra oficialiai skatinamas.
Labiausiai savo piliečių sąmoningumą žadina Nyderlandai – šioje šalyje perkant hibridinį modelį taikoma maždaug 7 500 eurų mokesčių lengvata (tiksliau, neskaičiuojamas prabangiems automobiliams taikomas mokestis), be to, jų savininkai moka 200 eurų mažesnį kasmetinį mokestį.
Gamtą tausojantiems vairuotojams gera gyventi ir Belgijoje. Čia hibridiniams automobiliams taikoma iki 4 000 eurų mokesčių lengvata. Graikijoje ir Airijoje ji siekia 3 300 eurų, Monake bei Norvegijoje – 3 000 eurų, Ispanijoje (Kastilijos-Leono regione) – 2 500 eurų.
Portugalijoje bei Slovėnijoje tokie modeliai pigesni maždaug 1 200 eurų, kelių šimtų eurų mokesčių lengvata taikoma ir Suomijoje, Danijoje, Kipre, Šveicarijoje. Lengvatos net iki 60 proc. automobilio kainos, tiesa, tam tikroms įmonėms, numatytos Italijoje.
Didžiojoje Britanijoje galioja vienkartinė 1 200 eurų kompensacija bei atleidimas nuo mokesčio už važinėjimą Londono centre (jis siekia net 1 875 eurus per metus).
„Hibridas” – garbės reikalas
Tačiau nepralenkiami hibridinių automobilių fanai yra amerikiečiai. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose „hibridais” prekiaujama „Ferrari” principu – prie naujų mašinų išsirikiavo eilės, o senų rasti neįmanoma.
„Pardavėjai parduoda bet kokį „Prius”, jei tik jis važiuoja”, – sako JAV automobilių pardavėjų asociacijos AIDA atstovai.
Ekspertai teigia, jog toks ažiotažas kilo ne tik dėl augančių benzino kainų ar technologinių naujovių populiarumo, bet ir dėl kai kuriose valstijose taikomų lengvatų, taip pat dėl galimybės šias mašinas statyti kitoms draudžiamose vietose ar važiuoti specialiomis eismo juostomis.
JAV pionierė lengvatų „hibridams” srityje yra su oro tarša kovojanti Kalifornijos valstija. Jos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris pirmasis tokių automobilių vairuotojams patvirtino lengvatas, pagal kurias galima važiuoti specialiomis, tik federaliniam transportui skirtomis eismo juostomis bei naudotis stovėjimo vietomis. Šiuo pavyzdžiu ketina pasekti Arizonos, Konektikuto ir Džordžijos valstijos.
Šiuo metu eilėje įsigyti visureigį „Lexus RX400h” laukia apie 9 tūkst. žmonių. Važinėjimas šiuo automobiliu Amerikoje – paskutinis mados klyksmas. Tarp jo savininkų – daugybė Holivudo žvaigždžių.
Populiarina ir vandenilį
Aplinką tausojančios technologijos JAV yra labai populiarios – šiomis dienomis viena Los Andželo šeima tapo pirmąja, išsinuomojusia vandeniliu varomą automobilį.
„Honda”, kuri nuomoja neteršiančius FCX kuro elementų automobilius keliems miestams, teigė, kad pirminiai bandymai su vartotojais yra labai svarbūs komercinei modelio sėkmei ateityje.
Džonas ir Sandi Spalino dvejus metus kas mėnesį už nuomą mokės 500 JAV dolerių. Keturių narių šeima FCX naudos kasdieninėms kelionėms ir turės „Honda Motor” bendrovei pateikti atsiliepimus apie automobilį.
Vandenilio kuras gamina elektros energiją ir vandens garus, kai susimaišo su deguonimi. Tokio kuro šalininkai tikisi, kad ateityje jis galės varžytis su benzinu, tačiau didelės sąnaudos, mokslo tyrimų ir kuro papildymo kolonėlių stoka trukdo plėtoti šias technologijas.
„Honda” pripažįsta, kad automobilio pardavimas dideliais kiekiais kol kas dar mažai tikėtinas. „Tai – kritinis automobilių pramonės žingsnis. Pagrindine kliūtimi išlieka vandenilio papildymo struktūros nebuvimas”, – sakė „American Honda” vyresnysis viceprezidentas Džonas Mendelis.
Prognozuojama, kad iki 2010 m. „hibridai” sudarys penktadalį visos automobilių rinkos, o 2015-aisiais – net 80 procentų. Deja, kol kas, žvelgiant į Lietuvos mokesčių ir ekologijos politiką, atrodo, kad šios prognozės mūsų šalies nepalies.
Tomas Gukauskas
„Vakarų ekspresas”