Iš paskaitų – į darbą

Studentai jau pirmame kurse ima ieškoti būdų, kaip užsidirbti

Dažniausiai studentai tik per sesiją ima dejuoti, kad trūksta laiko. Ypač pritrūksta vienos nakties. Tačiau kitu metu akademinis jaunimas randa laiko ir paskaitoms, ir pramogoms, ir darbui. Jo ieškoma ne iš gero gyvenimo, tačiau ne visuomet vien tik dėl pinigų.

MTV dėl studijų tikriausiai neaukotų

MTV kanalo laidų vedėjai Robertas ir Artūras Mediuškos yra antrakursiai. Robertas studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos ir diplomatijos mokslų institute, Artūras – Vilniaus Gedimino technikos universitete mokosi įstaigų vadybos.

„Į atranką nuėjome norėdami gerai praleisti laiką“, – teigė identiški dvyniai, įveikę didžiulę atranką. Kaip sekasi derinti studijas ir darbą? „Stengiamės. Abu gyvenam Vilniuje. Brolis ten ir studijuoja, jam sekasi geriau derinti. Aš mokausi Kaune. Kiekvieną dieną į paskaitas nueiti negaliu“, – kalbėjo R.Mediuška.

Paklaustas, ką rinktųsi – darbą ar studijas, jis suabejojo. „Darbo neatsisakyčiau. Mokytis galima visą gyvenimą. Bet reikėtų pagalvoti“, – sakė vaikinas.

Jo pasirinkta specialybė – politikos mokslai ir viešasis administravimas. R.Mediuškos manymu, studijos ir darbas padeda vienas kitam. Žinios, gautos universitete, praverčia vedant laidas ir atvirkščiai.

Padeda mokymo centre

Vytauto Didžiojo universiteto antrakursė Vaida Laurinavičiūtė dirba, nes nori praplėsti akiratį, įgyti įgūdžių, užsidirbti pinigų. „Turint darbo patirties lengviau susirasti darbą baigus studijas“, – įsitikinusi mergina, studijuojanti socialinį darbą.

Ji jau daugiau kaip metus dirba Kauno suaugusiųjų mokymo centre sekretorės padėjėja. Normuoto darbo grafiko nėra. Į centrą ji eina priklausomai nuo to, kiek yra darbo. „Kai jo yra, einu kasdien. O kartais ir dvi dienas neinu“, – pasakojo V.Laurinavičiūtė. Ji tvarko mokinių priėmimo dokumentus, išduoda įvairias pažymas ir pan.

Dėl darbo jai tenka paaukoti pramogas ir paskaitas, nes kartais reikia anksčiau rytais ar ilgiau vakarais padirbėti. „Tačiau mano darbdavys labai tolerantiškas studijoms. Į egzaminus, kolokviumus visuomet išleidžia“, – kalbėjo mergina.

Dauguma jos kurso draugų dirba. „Pavyksta ir jiems suderinti darbo ir paskaitų tvarkaraščius. Vieni dirba ryte, kiti – vakare“, – teigė studentė.

Organizuoja renginius

Žurnalistiką Vilniaus universitete studijuojantis Paulius Mačiulevičius dirbti pradėjo dar besimokydamas 12 klasėje. Kauno renginių organizavimo firmoje jis įsidarbino keturiems mėnesiams, per kalėdinių vakarėlių užsakymų bumą.

Persikraustęs mokytis į Vilnių P.Mačiulevičius vėl nusprendė savo laisvą laiką išnaudoti darbui. Būdamas pirmame kurse jis išsiuntinėjo savo gyvenimo aprašymą įvairioms kompanijoms. Trečdalis studentu susidomėjo. Taip P.Mačiulevičius tapo renginių organizavimo agentūros „Saldo grupė“ projektų vadovu.

„Man tenka organizuoti renginius, bendrauti su klientais, kurti scenarijus“, – vardijo antrakursis. Kaip visa tai sekasi derinti su studijomis? „Paskaitų nėra daug“, – tikino P.Mačiulevičius. Pasak jo, sunku būna tik prieškalėdiniu laikotarpiu ir vasarą, kai būna daug užsakymų firmų sporto šventėms surengti.

Užsakymai kalėdiniams vakarėliams surengti ėmė plūsti jau prieš gerą mėnesį. Šiuo metu Pauliui yra patikėta suorganizuoti 4 renginius, o aštuoniuose – būti vedėju. Paties organizuotuose renginiuose jam tenka sutikti dėstytojų. Šie atpažinę savo studentą reaguoja skirtingai.

Nemažai P.Mačiulevičiaus kurso draugų dirba. Tačiau visi – žiniasklaidos, viešųjų ryšių srityje – pagal specialybę. Paulius tarp paskaitų ir po jų užsiima vadyba.

Pasak P.Mačiulevičiaus, svarbiausia žinoti, kad kiekvienas žmogus turi gabumų dirbti ir be studijų diplomo. Pirmiausiai reikėtų išsirinkti sritis, kuriose trauktų dirbti.

Per sesiją tik mokysis

Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto III kurso studentas Andrius Bagdonas jau mėnesį dirba „Senukuose“. Kaip sekasi derinti darbą ir paskaitas? „Kol kas gerai. Po paskaitų – į darbą“, – pasakojo sandėlio darbuotoju dirbantis vaikinas.

Darbo ieškoti jis sumanė dėl pinigų. Jų reikia ir mokslams, ir pramogoms. Pasak jo, dirba apie trečdalis kurso draugų. Paklaustas, ką pasirinktų – mokslus ar darbą, jei dėl jo reiktų praleidinėti paskaitas, vaikinas suabejojo. „Žiūrint, kokias paskaitas“, – sakė A.Bagdonas.

Jo teigimu, dėstytojai niekada nebuvo liepę rinktis studijas arba darbą. Svarbu, kad sugebi visur spėti.

Darbas, anot Andriaus, padeda studijuoti. Vaikino pasirinkta sritis – energetikos vadyba. Darbe tenka tvarkyti nemažai „popierizmo“, todėl tokia praktika jam pravers, kai dirbs pagal specialybę.

Dirbti jis ketina iki sausio, kai prasidės egzaminų sesija. Vėliau žiūrės, kaip spėja rengtis egzaminams. Jei truks laiko, darbo atsisakys, o atėjus naujam semestrui ieškosis naujo.

Neturėjo ką veikti po paskaitų

„Pernai pirmame kurse paskaitos baigdavosi pirmą valandą, neturėdavau ką veikti. Vasarą, kai pradėjau ieškoti darbo, nežinojau, kad šiemet bus daugiau paskaitų, dėstytojai labiau spaus. Kai kurios paskaitos baigiasi pusę šešių vakaro. Dėl to manęs tikriausiai niekas nė nepriimtų į darbą“, – kalbėjo Kauno kolegijoje turizmą ir viešbučių vadybą dieniniame skyriuje studijuojanti Giedrė Kailiūnaitė.

Mergina vis dėlto gavo darbo pasiūlymų, tačiau jų atsisakė. „Siūlė dirbti kosmetikos konsultante. Bet ieškojau ne tokio darbo. Nenoriu vaikščioti pas žmones“, – sakė studentė.

Kai kurie jos kurso draugai darbą rado. „Jie pasiėmė laisvą studijų grafiką. Tačiau taip gali atsilikti nuo mokslų. Dėstytojai į juos gal ir žiūri atlaidžiau, bet iš kitų studentų labai neišskiria“, – kalbėjo G.Kailiūnaitė.

Ji darbo ieškotis buvo sumaniusi, kad pinigų nereikėtų prašyti iš Jurbarke gyvenančių tėvų. Vasarą mergina pusantro mėnesio dirbo administratorės padėjėja viešbutyje „Alanga“ Palangoje. Tai buvo privaloma profesinė praktika.

Dirba naktimis

Lietuvos žemės ūkio universiteto antrakursis Ramūnas Gruzdas darbo suskubo ieškotis taip pat po pirmojo kurso. „Tačiau šį pusmetį nieko neišeis. Reikia daug mokytis. Pirmame kurse buvo lengviau. Daugiau laiko likdavo“, – lygino R.Gruzdas.

Pirmaisiais mokslo metais darbo jis ieškoti nedrįso, nes apsigyveno naujame mieste, jo gerai nepažinojo.

„Gal antrą pusmetį vėl imsiu ieškotis darbo? Norėčiau rasti ką nors susijusio su mechanikos inžinerija“, – kalbėjo studentas ir teigė, kad papildomų pinigų studentams visuomet trūksta.

Pasak R.Gruzdo, daugiausiai jo kurso draugų dirba apsaugininkais naktį. „Budėti kas trečią naktį ir aš sutikčiau. Man atrodo, kad nepervargtum, jei tik kas trečią naktį. Studentai naktimis ir taip nemiega“, – sakė vaikinas.

Dirbantieji jo kurso draugai studijų rezultatais iš kitų neišsiskiria, gal tik į pirmąsias paskaitas dažniau pavėluoja.

Turėjo verslo liudijimą

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto pirmakursis Marius Karnickas metus yra dirbęs pagal verslo liudijimą. Jis mikroautobusu išvežiodavo prekes. Pradėjęs studijuoti norėtų vėl dirbti vairuotoju arba padavėju. „Dar anksti ieškoti darbo pagal specialybę“, – teigė vaikinas, norintis užsidirbti pragyvenimui.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Zigmas Lydeka teigė, kad visame pasaulyje studentai dirba aptarnavimo sferoje. Z.Lydeka prieštarautų tuo atveju, jei darbas trukdytų studijoms, pavyzdžiui, studentas paskaitose pasirodytų tik per sesiją, nesvarbu, kad ją ir sėkmingai išlaikytų. Jo manymu, ekonomikos ir vadybos studentams būtina dirbti. Taip jie sužino svarbius dalykus, kuriuos auditorijose sunku perteikti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.