Bendrojo plano projektas gali įstrigti Susisiekimo ir Aplinkos ministerijose
Dar šių metų pabaigoje Vyriausybei žadama pateikti Kauno apskrities bendrojo plano projektą. „Jis jau buvo pristatytas visuomenei. Dabar šis dokumentas derinamas su atsakingomis institucijomis. Prieš dvejus metus Kauno regionas pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti tokį dokumentą. Tikimės, kad pirmieji jį ir patvirtinsime”, – teigė Regioninės plėtros departamento direktorius Arūnas Karlonas.
Išskirtos keturios zonos
Apskrities bendrąjį planą rengia Savivaldybės įmonės „Kauno planas” specialistai. Vyriausybė šiam projektui skyrė 600 tūkstančių litų. Projekte Kauno apskritis suskirstyta į keturias zonas: žemės ūkio, atsvaros (parkai, miškai), stabilios (gyvenamoji, rekreacinė) ir aktyvios (komercija, gamyba).
Pasak A.Karlono, dauguma apskrities savivaldybių iki šiol neturi patvirtintų bendrųjų planų. „Tai suteikia mums galimybę savivaldybėms tarsi užduoti toną, kaip galėtų vystytis regionas. Apskrities bendrasis planas yra stambaus mastelio. Neturime tikslo viską numatyti iki smulkmenų. Tai savivaldybių kompetencija. Mes tik siekiame pažymėti zonas, kuriose gali būti vystoma viena ar kita veikla”, – teigė Regioninės plėtros departamento vadovas.
Sulaukė gyventojų dėmesio
Per viešo svarstymo procedūrą sulaukta apie 50 gyventojų atsiliepimų. „Pastebėjome, kad žmonės mūsų rengiamo dokumento neskiria nuo savivaldybių bendrųjų planų. Mes nereguliuojame konkrečių sklypų paskirties pakeitimo procedūrų. Dalis gyventojų Kauno apskrities bendrąjį planą įsivaizduoja tarsi baubą. Tačiau šio dokumento tikslas – užtikrinti tolygią plėtrą”, – tikino A.Karlonas.
Departamento vadovas vakar nesiryžo prognozuoti, ar bendrojo plano projektui pritars visos atsakingos institucijos. „Nemanau, kad kils problemų su savivaldybių atstovais. Jie dalyvavo rengiant šį projektą. Manau, kad tam tikrų ginčų gali kilti Aplinkos ir Susisiekimo ministerijose”, – sakė jis.
Kauno apskrities bendrajame plane tarp Raseinių ir Kėdainių numatytas naujas kelias, kuris nusidriektų per saugomą teritoriją. Tai gali užkliūti aplinkosaugininkams. Nėra iki galo aišku, kur Kauno apskrityje bus tiesiamas europinės vėžės geležinkelis.
Gyvenamųjų namų poreikis nemažėja
Bendrojo plano rengėjai konstatavo, kad Kauno apskrityje mažėja gyventojų, tačiau tai gyvenamųjų namų statybos bumo nestabdo.
„Iš tiesų gyvenamųjų namų statybai numatyta gana didelė teritorija. Tenka atsižvelgti į savivaldybių prašymus. Nepaisant mažėjančio gyventojų skaičius, visi nori keisti teritorijos paskirtį į gyvenamąją”, – tvirtino A.Karlonas.
Kauno apskrityje gyvenamieji namai turėtų iškilti šalia Dubysos, Prienų ir Jonavos link. „Mes nereglamentuojame, kokie namai minėtose teritorijose turėtų būti statomi. Tai padarys savivaldybės. Rengdami viziją atsižvelgėme, kad tai būtų vaizdingos vietos ir Kauno centrą būtų galima pasiekti per 30 minučių”, – sakė Regioninės plėtros departamento direktorius.
Nepamiršti keliai ir verslas
Taip pat atkreiptas dėmesys į kol kas savo galimybių neišnaudojančius miestelius. Pasak A.Karlono, Jieznas, Dotnuva, Vilkija ir Ariogala ateityje turėtų vystytis ir tapti savitais centrais. Kauno apskrities bendrajame plane numatyta ir transporto sistemos plėtra: nauja „Via Baltica” trasa iki Vilkijos, autostrados atšaka nuo Kaišiadorių Babtų link ir kiti keliai.
„Skatiname ir verslo vystymąsi. Šalia Vilniaus-Kauno autostrados esanti teritorija pažymėta kaip komercinė zona. Tai susiję ir su dvimiesčio projektu”, – sakė Regioninės plėtros departamento direktorius.