Aristokratiškas laisvalaikis prie biliardo stalo

Biliardas – viena demokratiškiausių sporto šakų, nes suteikia galimybę derinti sportines ambicijas, bendravimą ir poilsį. Nors daugeliui biliardas tėra vienas laisvalaikio leidimo būdų, yra ir tokių žmonių, kurie šiam žaidimui aukoja visą savo gyvenimą.

Biliardo istorija – tai skirtingų kultūrų, laikotarpių ir asmenybių poveikio atspindys. Biliardas, prasidėjęs nuo lauko žaidimo, vėliau persikėlė į uždarą erdvę, keletą šimtmečių buvo žaidžiamas ant stalo be „kišenių” ir tik XVIII amžiuje ėmė panėšėti į tą biliardą, kuris mums žinomas šiandien.

Nuo seno tai buvo viena įdomiausių pramogų. Biliardo stalai puošė Prancūzijos didikų rūmus, šį žaidimą itin mėgo karaliai Liudvikas IX ir Liudvikas XIV, karalienės Marija Stiuart bei Marija Antuanetė. Biliardas buvo žaidžiamas ir Lietuvoje. Antai XIX amžiuje Vilniuje veikė apie 20 biliardinių. Viena jų buvo įsikūrusi Verkių rūmuose.

Angliškojo biliardo fenomenas

Šiandien biliardas žaidžiamas kone visame pasaulyje, o šio žaidimo entuziastai skirstomi į mėgėjus ir profesionalus. Pirmieji ridendami rutulius leidžia savo laisvalaikį, antrieji iš to užsidirba pragyvenimui.

Biliardo rūšių esama gana daug, tačiau populiariausi – amerikietiškasis (pool) ir angliškasis (snooker). Posovietinėse šalyse senosios kartos atstovai žaidžia rusiškąjį biliardą. Tiesa, Vakarų šalyse jis nėra paplitęs.

Be abejo, iš visų biliardo rūšių aristokratiškiausias yra angliškasis. Ne veltui jis siejamas su tokiomis klišėmis kaip „žaidimas aristokratams” ar „biliardo šachmatai”. Taip sakoma todėl, kad šis biliardas kilęs iš Anglijos ir simbolizuoja preciziškumą, didžiulę valią bei nepaprastą nuovokumą. Neklysta tie, kurie teigia, jog angliškasis biliardas – tai ne žaidimas, o gyvenimo būdas. Norint tapti profesionaliu žaidėju prie stalo per dieną reikia praleisti po 10 ir daugiau valandų. Ir taip – visą gyvenimą.

Istorija byloja, kad „snukerį” 1875 metais išrado seras Neville’as Bowe’as Chamberlainas. Prie piramidės (tokia forma ant stalo buvo dedami vienodos spalvos rutuliai – aut.) jis pridėjo dar šešis skirtingos spalvos rutulius, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą vertę, išreikštą taškais: geltonas – du, žalias – tris, rudas – keturis, mėlynas – penkis, rožinis – šešis, juodas – septynis. Žaidimo tikslas iki šių dienų liko toks pat – paeiliui sumušus raudonus ir spalvotus rutulius surinkti kuo daugiau taškų.

Sąvoka „snooker” reiškia nepalankią situaciją, kai žaidėjas privalo smūgiuoti nuo stalo borto į taikomąjį rutulį. Šis terminas kildinamas iš senosios anglų kalbos žodžio „snooker” – kadaise anglų ir amerikiečių žargonu tai reiškė negraibų jaunuolį. Praėjus šimtmečiui jis neteko prasmės, užtat dabar kone visame pasaulyje žodis „snooker” yra kaip angliškojo biliardo sinonimas.

Žaidėjai – milijonieriai

Pajėgiausi angliškojo biliardo žaidėjai – anglai, škotai ir airiai. Populiariausias šis žaidimas – Didžiojoje Britanijoje. Pasaulis plačiau apie „snukerį” sužinojo daugiau kaip prieš dešimtmetį, kai turnyrus tiesiogiai ėmė transliuoti televizijos kanalas „Eurosport”.

Profesionalių angliškojo biliardo žaidėjų nėra daug, o geriausiųjų dvidešimtukas jau kuris laikas beveik nesikeičia. Tai žmonės, visą savo gyvenimą atidavę biliardui. Daugelio jų diena prasideda ir baigiasi biliardinėje. Beje, visi geriausi pasaulyje „snukerio” žaidėjai – milijonieriai, turtus susikrovę būtent iš šio žaidimo. Mat angliškojo biliardo prestižiškiausio turnyro prizinis fondas sudaro apie 4 mln. litų.

Šis biliardas iš kitų išsiskiria tuo, kad reikalauja itin didelio susikaupimo, logikos, nuovokumo ir… įgimto arba išugdyto talento. Per profesionalų turnyrus salėje tvyro mirtina tyla, tik gražiausius jų dalyvių smūgius palydi žiūrovų aplodismentai. Tai visiškai suprantama, nes vienintelė klaida gali užverti žaidėjui duris į kitą turą ir sužlugdyti svajonę keliais šimtais tūkstančių svarų sterlingų padidinti savo sąskaitą banke.

Per pastaruosius du dešimtmečius daugiausia titulų profesionaliuose angliškojo biliardo čempionatuose yra iškovojęs Stephenas Hendry. Pasaulio čempionu jis tapo 7 kartus.

Lietuvoje – nepopuliarus

Lietuvoje angliškojo biliardo entuziastų nėra daug, nes šio žaidimo tradicijos į mūsų šalį atkeliavo vos daugiau kaip prieš dešimtmetį. Beje, Vilniuje yra tik šešios vietos, kuriose galima pažaisti „snukerį”, o amerikietiškojo ar rusiškojo biliardo klubų – net kelios dešimtys. Žmonių, kurie rimčiau domėtųsi angliškuoju biliardu, Lietuvoje taip pat esama nedaug. Kasmet šalyje rengiamuose „snukerio” turnyruose dalyvauja kiek daugiau nei 40 šio žaidimo entuziastų.

Vienintelis lietuvis, kurį pelnytai galima vadinti angliškojo biliardo asu, tai – sostinės Centrinėje universalinėje parduotuvėje įsikūrusios biliardinės „Free Ball” vienas savininkų, daugkartinis Lietuvos „snukerio” čempionas Mindaugas Skurvydas. Beveik 10 metų lazdos iš rankų nepaleidžiantis vilnietis yra laimėjęs visus įmanomus angliškojo biliardo turnyrus Lietuvoje. Be to, M.Skurvydas – vienas iš nedaugelio žmonių, prisidedančių prie šio žaidimo populiarinimo šalyje.

„Nereikia pamiršti, kad daugelis lietuvių apie angliškąjį biliardą sužinojo vos prieš dešimtmetį, o Didžiojoje Britanijoje jis žaidžiamas jau keletą šimtmečių. Be to, Lietuvoje yra mažai vietų, kur būtų galima žaisti „snukerį”. Galbūt populiarumo stoką lemia ir tai, jog šis biliardas – ne iš pigiųjų, jei kalbėtume apie būtiniausio inventoriaus įsigijimą. Tačiau vis tiek Lietuvoje, kad ir kaip ten būtų, kasmet vyksta 4 turnyrai, per kuriuos savo sugebėjimus demonstruoja geriausi šio žaidimo atstovai šalyje”, – pasakojo daugkartinis Lietuvos angliškojo biliardo čempionas.

Turtų nesusikrausi

Dar viena priežastis, kodėl lietuviai mieliau žaidžia kitokį biliardą, – laiko trūkumas. Mat norint perprasti „snukerį” reikia nuolat ir intensyviai treniruotis. „Niekada netapsite rimtu žaidėju, jei treniruositės tik tada, kai turėsite laisvo laiko. Žinoma, laikui bėgant išmoksite taisyklingai smūgiuoti, tačiau tuo visi gebėjimai ir baigsis. Jei norite pasiekti daugiau, privalote kasdien bent 3-4 valandas praleisti prie „snukerio” stalo”, – dėstė M.Skurvydas.

Čempionas džiaugiasi, kad pastaruoju metu lietuviai vis dažniau mėgaujasi laisvalaikiu prie biliardo stalo. M.Skurvydo teigimu, žaidžiant biliardą galima puikiai atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos arba tiesiog pabendrauti su bičiuliais. Be to, treniruojami ir kūno raumenys, nes per rimtą dvikovą žaidėjai, vaikščiodami aplink stalą, sukaria maždaug du kilometrus.

Nemažai žmonių mano, jog biliardas tėra azartinis žaidimas, o biliardinės – vietos, kuriose nuolat sukčiaujama lošiant iš pinigų. Šiek tiek tiesos čia yra, tačiau tai daugiau stereotipas, susiformavęs sovietmečiu, kai valdžia šį žaidimą buvo prilyginusi kriminaliniam nusikaltimui. Šiandien daugeliui biliardas tėra malonus laisvalaikio leidimo būdas ir tik vienetams – gyvenimo stilius.

„Lietuvoje žaisdamas biliardą turtų nesusikrausi. Turtingesnis netapsi net tada, jei laimėsi mūsų šalyje rengiamus turnyrus, nes jų priziniai fondai siekia vos keletą tūkstančių litų. Taigi pinigai šiuo atveju nėra pagrindinis akcentas. Tiesa, pažįstu žmonių, kurie biliardą lošia ir iš pinigų”, – tikino rytoj vyksiančiam angliškojo biliardo Vilniaus miesto taurės turnyrui besirengiantis M.Skurvydas.