„Laida negali išsisemti, išsisemti galiu aš”

Su naujojo realybės šou „Namas” vedėju Gediminu Jauniumi susitikome Palangoje. Laikinai paliekantis atostogų išėjusią „TV pagalbą” jos narys apgailestavo, jog paskutinė darbo diena šioje laidoje jau baigėsi. Gediminas prisipažino, kad realybės šou dabar jam svarbiausia, tačiau apie „TV pagalbą” jis mąstysiąs ir per vasarą, o atostogauti sakė ketinąs tik rudenį.

Papasakok, koks yra tavo vaidmuo naujajame realybės šou „Namas”?

Mano, kaip vedėjo, pagrindinė užduotis yra organizuoti dalyvių iškritimą, o antrasis mano amplua – nemokama pagalba. Jie turi 250 tūkst. litų, kuriais gali įvairiai disponuoti – pasikviesti dizainerius, statybininkus, ką tik nori. Iš manęs jie gauna nemokamą informaciją, kaip tai daryti.

O tu esi kompetentingas šioje srityje?

Tas ir yra, kad aš nesu kompetentingas, bet mano darbas – tiesiog bendravimas. Atėjo labai daug įvairiausių žmonių – skirtingo amžiaus, skirtingo išsilavinimo. Mano darbas yra pasistengti, kad prizas – namas – būtų tikrai labai geras. Jeigu vienas dalyvis eis „ultramoderno” kryptimi, kitas – vėl į kokį kičą ar dar kur, laimėti tokį prizą gali būti visai nesmagu.

Ir tu manai, kad per vasarą tas namas bus pastatytas?

Yra 250 tūkst. litų, yra sienos, stogas ir viskas, – šypsosi. Na, dar devynios savaitės – ir namas pastatytas. Jie gali gulėti ant žolės, lakuotis nagus, išsikviesti firmą ir pamiršti darbą, bet nemanau, kad taip bus. Realybės šou yra daug žmonių, kurie nori patys eiti ir daryti. Jie žino, kad taip galima sutaupyti labai daug pinigų. Jei jų liks, jie turbūt dalyviams ir atiteks. Be to, visi dalyvauja poromis, todėl turi susitarti – galbūt vieni tvarkys svetainę, kiti – tualetą, treti – virtuvę, o gal ir kitaip. Bet aš norėčiau, kad jie darytų viską kartu. Manau, kad bus įdomu. Bus ir intrigų, ir juokų – visko. Dalyviai gyvena vagonėliuose net ne po du, o po keturis žmones, todėl turi labai aiškią motyvaciją kuo greičiau viską padaryti.

O tu pats nepagalvojai dalyvauti šiame šou, juk ir tau praverstų, kol savo buto neįrengei?

(Šypteli) Taip, dar ne iki galo įrengiau savo butą, nes esu nusižiūrėjęs tokių brangių dalykų… Nenoriu prikrauti savo buto daugybe daiktų – noriu tokių ekskliuzyvinių dalykų, kurie kainuoja milžiniškus pinigus, todėl dabar taupau. Dar neturiu normalaus virtuvės komplekto, kol kas – tik laikiną. Vis dėlto pirmiausia pirksiu prabangią komodą… Na, ir įrenginėsiu turbūt iki pensijos, – juokiasi. Nedalyvavau šiame šou, nes nežinau, kur aš noriu turėti namą. Žinau, kokio noriu, bet kur – ar Palangoje, ar Vilniuje, ar iš viso kokiame kaimelyje… Todėl namo ir neturiu.

O kokio nori?

Noriu, kad jis būtų vientisos aukštos erdvės, be lubų perdengimo. Na, toks „pusantrinis”. Miegamasis pakeltas, bet svarbiausia, kad būtų židinys, rojalis ir didžiulė terasa su pusiau dengtu stogu, kur galėtum gerti arbatą ir vasarą, ir žiemą. Ir daug stiklo – dideli langai.

Tai vis dėlto kodėl sutikai vesti šią laidą?

Pirmiausia įdomus iššūkis – kiekvieną savaitę valanda tiesioginio eterio. Kas dirba „telike”, žino, kad montuota laida turi vienokį savo laisvės „šarmą” – čia tu gali dirbti viena kryptim, o tiesioginiame eteryje išplauki lyg į audringą jūrą ir nežinai, kas tavęs laukia. Sužavėjo ir beprotiškai didelis prizas, kokio dar nėra buvę. Žmonės tikrai stengsis dėl jo ir tai bus įdomu žiūrėti. Bus įdomu ir dirbti.

Pagal kokius kriterijus iškris dalyviai?

Viskas yra tik žiūrovų rankose. Nemanau, kad bus simpatijos ir antipatijos. Man atrodo, kad žiūrovai jausis statantys tą namą kartu. Jei jie matys, kad jį stato kažkokie „lochai”, aišku, juos ir mes, o gal kaip tik bus lošiama tuo, kad namas išeitų kuo juokingesnis. Čia yra interaktyvi statyba, – juokiasi.

Ar po šio realybės šou nežadi palikti „TV pagalbos”?

Net jei ir žadėčiau, nepasakyčiau. O jei rimtai, kodėl turėčiau? Buvo tokių krizių, kai galvojau, jog viskas jau padaryta ir nebėra ko veikti, bet šiandien tikrai taip nemanau. Manau, kad dabar kolektyvas yra susiderinęs, ir kūrybine prasme yra lengva dirbti. Neužtenka, to ką padarėm, norisi žengti pirmyn. Nors dabar ant nosies „Namas”, bet vis dar sukasi mintys apie kitus metus, ką ypatinga dar galima nuveikti.

Ar ši laida neišsisemia?

Na, aš juk tau esu pasakęs, kad kai tik pamatysiu dugną, stengsiuosi būti viena iš pirmųjų žiurkių, paliekančių šitą laivą, – juokiasi, – bet kol kas nemanau, kad ji išsisemia.

Ar negavai rimtų ilgalaikių pasiūlymų?

Ė…(užsikerta). Klausimas suformuluotas labai nemandagiai ir aš į jį neatsakysiu.

Ar nebuvo noro kurti savo laidą?

Buvo toks momentas, kai savęs paklausiau, ar aš turiu dar čia ką pasakyti. Aš nesu toks žmogus, kuris gali sėdėti tik dėl pinigų ir šiltos vietos. Žinai, kai ateina duobė, pradedi galvoti, kad jau viskas, arba ko nors ieškoti. Man pavyko „užsikabinti” ant naujų dalykų, kurių negali žodžiu papasakoti, bet per televiziją tai turėjo matytis. Laida negali išsisemti, išsisemti galiu aš.

Ar nebuvo minties dalyvauti pas buvusią kolegę Agnę būsimoje „Grožio fabriko” laidoje?

Nemanau, kad aš „telike” dėl išvaizdos ir neteikiu tam daug reikšmės. Sakau: „mylėkite mane už protą” – juokiasi.

Visą vasarą dirbsi tiesioginėje laidoje, o kada atostogausi?

Aš ilsėsiuos, kai niekas nematys, – juokiasi. Rudens pradžioj planuoju kur nors pabėgti iš Lietuvos. Dar nežinau, kur, bet dažniausiai vykstu į Kanarus, nes ten išties nebrangu. Dabar norėčiau į Kubą, bet ten brangu, be to, reikia ilgai būti. O gal visai niekur nevažiuosiu. Gal važiuosiu žiemą…

Į kaimą, į pirtį…?

Ne, man atostogos – šiltas baseinas, karšta saulė, palmės ir martinio butelis bei gera knyga.

Esi iš tų lietuvių, kurie mieliau renkasi brangias keliones, nei poilsį čia, prie ežerų ir upių?

Būtent, kad ne brangias. Aš nelaikau atostogomis atvažiavimo savaitgalį į Palangą. Nors savaitgaliais dirbsiu, bet kurią nors dieną tikrai atvyksiu čia. Visiškai nesuprantama, kaip galima vasarą nebūti Palangoje. Čia jokios atostogos. Jei gyveni sostinėje visą sezoną, tai bent vasarai važiuoji į Palangą. Bet, kalbant apie galvos „išvėdinimą” . .. reikia išvažiuoti. Išvažiuoji į šalį, kur tavęs niekas nepažįsta, kur tu esi toks pat, kaip ir visi kiti. Tai labai terapiškai veikia. Ir visai ne dėl to, kad tau nesvarbu, kaip atrodai, o dėl to, kad esi socialiai saugus. Ne taip, kaip čia, kur nežinai už kurio kampo ir kas tavęs tyko.

Ne vienas yra pasakęs, kad esi arogantiškas, ar yra tame tiesos?

Na, taip, žinau, kad kai kurie žmonės, kurie pirmą kartą mane pamato, o vėliau tampa pačiais geriausiais mano draugais, susidaro įspūdį, kad esu pasiutęs ir arogantiškas. Gal taip ir yra. Bet tikrieji mano draugai sako, kad esu geras ir nuoširdus žmogus. Kita vertus, koks kieno reikalas, aš dirbu savo darbą ir galiu būti, koks tik noriu. Dažniausiai aš arogantiškas pasirodau tada, kai kažkas nesilaiko žaidimo taisyklių. Yra žmonių, kurie geriau patylės, numos ranka. Aš ne iš tų. Aš visada pasakysiu ir kovosiu už savo ir kitų tiesą.

O kaip bus su „Namu”, jei matysi, kad ne visai teisingai žiūrovai išrinko laimėtojus?

Čia yra darbas. Mano darbas yra ne išrinkti nugalėtoją, o padaryti taip, kad žiūrovai turėtų galimybę pamatyti, kas vyksta, balsuoti ir nuspręsti, ką nori išrinkti. Bet man visai nesvarbu, ką išrinks. Būna, kad žiūri, ir matai, kas yra favoritai. Visi jie yra įdomūs savaip. Atrodo, ir tam ir anam galėtum atiduoti namą. Jie namo verti, bet gaus tik viena pora.

Irena Kybuolytė

„Vakarų ekspresas”