Uostamiesčio grafičių dailininkai pretenduoja į rekordininkų vardą – komandos TB2 nariai Rodionas Petrovas-Rodia ir Dmitrijus Borodinas-Smart, aerografijos technika išpuošė 350 kv. m reklaminio stendo plotą. Vadinamojoje vizualiojo tiuningo srityje savo jėgas mėginantys vaikinai neatmeta galimybės su juo susieti savo profesinį gyvenimą.
Mėnuo prie sienos
Tandemas neseniai atliko komercinį vienos firmos užsakymą. Vaikinai aerografijos technika išdailino automobilių techninio aptarnavimo firmos reprezentacinį stendą.
Pasižiūrėjus triptikas atrodo it kompiuteriu sukurtas ir atspausdintas didelio formato plakatas.
Vaikinai ketina kreiptis į rekordus fiksuojančią agentūrą „Factum” ir pasiūlyti įregistruoti šį savo darbą kaip didžiausią piešinį, atliktą žmogaus rankomis.
Piešiniui sunaudota 140 litrų dažų ir 80 litrų skiediklio. Jaunieji dailininkai pagal dizainerio sukurtus eskizus sienoje piešė visą mėnesį.
„Iš jo nedirbome tik kokias keturias dienas – tai lijo, tai keltuvas buvo sulūžęs. Smartui darbas sutapo su sesija universitete, bet jis šaunuolis – būdavo, iš ryto atvažiuoja, papaišo, paskui važiuoja į egzaminą, paskui vėl sugrįžta… Aš ten buvau visą laiką.
Yra tekę dirbti iki 14,5 valandos per dieną – pavyzdžiui, nuo šešių ryto iki pusės vienuolikos vakaro”, – pasakojo Rodionas.
Grafinis „tiuningas”
Aerografija – tai piešimo technologija, kai paviršius padengiamas dažais per specialų purkštuvą – aerografą. Jo purškimo spektras gana siauras ir tiksliau reguliuojamas, negu, tarkim, dažų aerozolinio baliono. Tad aerografu galima brėžti netgi plonas linijas, o tai svarbu, jeigu piešinyje yra smulkių detalių.
Aerografijos technika dabar labai dažnai taikoma dekoruojant automobilius, motociklus ir pan., tad neretai vadinama vizualiuoju arba grafiniu „tiuningu”.
Rodionas ir Dima ja užsiima apie aštuonis mėnesius. Vaikinams jau yra tekę atlikti pavienius užsakymus, pavyzdžiui, papuošti mašinas. Pasitaikė aerografijos įgūdžius pritaikyti ir dekoruojant patalpų interjerą. „Galime bet kuria tema išpaišyti sienas, piešiame vizualias apgaules ir panašius dalykus”, – vardijo Rodionas.
Anot pašnekovo, ateityje, kai jie rimtai dirbs šioje srityje, planuoja teikti paslaugas net penkiomis kryptimis: užsiimti fasadų dekoru, pieštine reklama ant fasadų ir tentų, interjero apipavidalinimu ir mašinų vizualiuoju „tiuningu”.
Rodionas sakė apsisprendęs profesionaliai užsiimti grafiniu dekoravimu. „Manau, jeigu jau imiesi šito kaip darbo, tai ir turi skirti tam tiek pat dėmesio ir laiko, kaip bet kokiai kitai profesinei veiklai, o ne pomėgiui – t. y. kasdien nuo 8 iki 5 val., o kitąkart ir ilgiau. Kitaip akivaizdžios pažangos nebus ir tu trypčiosi vietoje”, – svarstė vaikinas.
„Iš esmės mes jau beveik pasirengę šiam darbui. Didžiausia mįslė – tai pats piešimas, nes jis, kad ir kaip būtų, yra kūrybinis procesas. Piešti mes mokysimės visą gyvenimą. Idealo nepasieksi, bet, manau, dar turime kur eiti. Juo labiau kad dalykai, į kuriuos mes įsitraukiame, Lietuvoje tik pradeda populiarėti, – kalbėjo Rodionas.
Nepaisant šios tendencijos, vaikino teigimu, grafičiai iki šiol neretai suprantami kaip sienų darkymas, o grafitininkai tapatinami su vandalais.
„Ne visi žmonės įžvelgia skirtumą tarp greitosiomis dažais išraitytų parašų ant švarių pastato sienų ir didelių apybos darbų grafičių stiliumi, atliktų ant tam skirtų paviršių arba gražinančių nykius rajonus. Net pats terminas „graffiti” kilęs iš italų „sgraffito” ir „graffito”, skirtų monumentaliosios tapybos porūšiams nusakyti.
Tad norėčiau akcentuoti – mes esame prieš vandalizmą ir nepropaguojame chuliganiško paišymo ant modernių ar senų pastatų, – teigė nuo 1997-ųjų grafičiais besidomintis vaikinas. – Pritariu sostinės savivaldybės pradėtai akcijai, kurios metu ieškoma grafičių piešėjų legalių saviraiškos būdų ir planuojama uždažyti grafičius, esančius ant centrinės miesto dalies pastatų. Tam skirta net 245 tūkstančiai litų.”
Užsispyrė
Paprašytas prisiminti savo pirmuosius žingsnius dizaine ir taikomojoje dailėje, Rodionas nusijuokia: „Piešiau nuo mažens. Įsiminė vienas darbelis, kuri sukūriau vaikų darželyje. Tada lipdėm iš molio vištytes ir turėjome jas išdažyti. Mano mamai auklėtoja pagyrė manąją vištą. Paskui dar neblogai pavyko aplikacija kovo 8-osios proga… O ir šiaip namuose visąlaik piešdavau iš natūros, kad ir telefoną ar lempą.”
Vėliau jis pradėjo lankyti dailės studiją „Guboją”. „Man tai buvo tinkamiausia vieta mokytis dailės, – teigia vaikinas. – Bendravimas su studijos pedagogais klostėsi gerai, supratome vieni kitus.
Baigęs mokyklą, ketinau studijuoti Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualaus dizaino katedroje. Bet neįstojau. Tada metus lankiau kursus, kuriuos organizuoja katedros pedagogai būsimiesiems stojantiesiems. Šie užsiėmimai davė daug, pavyzdžiui, pasikeitė supratimas apie kompoziciją.
Tačiau neįstojau ir antrąsyk. Tada manyje kažkas apsivertė. Panorau žinių siekti pats. Ėmiau domėtis dizainu, kompozicija, piešimu, studijuoti dizaino kompiuterių programas kiek aukštesniu negu mėgėjiškas lygiu. Supratau, kaip galima pačiam lavintis.
Beveik šimtu procentų esu įsitikinęs, kad žmogus gali savarankiškai mokytis praktiškai visko – tereikia susidomėjimo ir užsispyrimo. Be abejo, tam tikru metu reikia ir mokytojo, juk ne visą laiką mokysies iš savo klaidų. Dar vienerius metus lankiau kursus ir pamėginau trečiąsyk.”
Praėjusią savaitę paskelbti stojamųjų egzaminų rezultatai. Rodiono pastangos šįsyk nenuėjo perniek: nuo rudens jis akademijoje studijuos vizualinį dizainą.
Prizai ir siurprizai
Kūrybai daug laiko skiriantys grafitininkai dažnai dalyvauja konkursuose. Prieš mėnesį vaikinai parsivežė pirmosios vietos diplomą iš Vilniuje vykusio grafičių konkurso „Nokia Totally Board”, kuriame varžėsi 12 komandų.
Rodionas sako, jog konkurse sienelės buvo sunumeruotos ir skirstytos traukiant burtus. Jis, nuėjęs numeriuko, išsitraukė pirmą.
„Geras ženklas, galvoju. Šiaip jau mes turime šiokį tokį kompleksą, nes buvo daug konkursų, kur, mūsų manymu, vertinta nesąžiningai… Na, čia per tris valandas turėjome sienoje užrašyti „Nokia Totally Board”. Viską padarėme ir laukėme rezultatų paskelbimo. Kviečia mus – o paprastai juk pradedama nuo paskutinės vietos… Na, galvoju, va, vėl trečia… O mums sako: „Ne, pirma!” – šypsojosi vaikinas.
TB2 sako malonių įspūdžių patyrę ir rengdamiesi parodai „Graffiti: Highlite’5” Klaipėdos parodų rūmuose. „Šįsyk viskas buvo puikiai parengta, o ir dalyvių lygis buvo kur kas aukštesnis negu per pirmąjį projektą pernai. Pavyzdžiui, buvo atvažiavęs Kauno komandos KWT narys Plugas – vienas grafičių kultūros tėvų Lietuvoje, pradėjęs piešti apie 1994-uosius.
Labai džiugu, kad kitais metais žadama šį renginį padaryti tarptautinį ir pasikviesti grafitininkų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos – Kaliningrado, galbūt ir iš Baltarusijos.”
Valerija Lebedeva
„Vakarų ekspresas”