„Mano receptas geras – daugiau pasninko”, – paklaustas, kur jo ilgaamžiškumo paslaptis, paaiškina garbingo jubiliejaus – 110 metų – sulaukęs klaipėdietis Antipas Liniovas.
Jo pasveikinti atvykusią uostamiesčio mero pavaduotoją Audrą Daujotienę, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėją Audronę Liesytę bei kitus svečius senolis priima švariuose namuose – tvarka rūpinasi kartu gyvenantis sūnus Arsentijus bei aplankyti ateinanti anūkė.
Gyvenimu patenkintas A. Liniovas pasiskundžia tik dėl to, kad jau devynerius metus neišeina į lauką, nors norėtųsi. Senolis pasakoja per visą gyvenimą kratęsis alkoholio – tai jam atrodo didžiausi nuodai, taip pat nerūkęs, o valgęs viską, išskyrus vištieną – mėgstąs mėsą, pieną, daržoves. Ilgaamžis buvęs ir jo tėvas, kuris taip pat nei gėrė, nei rūkė ir gyveno 104 metus.
Senolis jau nebeturi ir draugų – visi, anot jo, guli žemėje. Mirė ir broliai, prieš šešerius metus palaidojo 83 metų sulaukusią žmoną. Kaip pavyko paimti į žmonas tiek jaunesnę? Turėjo žemės, – paaiškina ilgaamžio sūnus.
Po butą jau kelerius metus gyvenantis su širdies stimuliatoriumi senolis pavaikšto, mielai žiūri televizorių, tik sako blogai matantis viena akimi – daug metų dirbęs Celiuliozės ir kartono kombinate, sieros rūgšties ceche, tikriausiai tai ir pakenkę.
A. Liniovas į uostamiestį atkeliavo 1951 metais iš Kauno, tačiau jo gimtinė – Lenkijos miestas Suvalkai. Uostamiestyje ilgaamžis turi anūkų ir proanūkių, su kuriais ir tikėjosi vakar atšvęsti gimtadienį.
Šiuo metu uostamiestyje gyvena 11 per 100 metų perkopusių žmonių.