Panevėžys, kaip ir daugelis kitų miestų, kenčia nuo pastatus nešvankiais užrašais ir neaiškiais piešiniais bjaurojančių jaunuolių. Teisėsaugos pareigūnai jų sutramdyti kol kas nepajėgia, tuo metu pastatų savininkai, siekdami atsikratyti tokio „meno”, patiria nemažus nuostolius.
Policija bejėgė
Pamatę išterliotas sienas, pastatų savininkai visų pirma gali kreiptis į policiją. Tačiau, pasak pareigūnų, tokių pareiškimų sulaukiama labai mažai. Už švaros taisyklių pažeidimą jaunuoliams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 2000 litų. Tačiau dažniausiai pažeidėjai būna jaunesni nei 16 metų, tad už juos atsako tėvai. Tokiu atveju jiems surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl vaikų nepriežiūros. Per pastaruosius metus įvykio vietoje policijai nepavyko sulaikyti nė vieno tokio pažeidėjo.
„Policijos pareigūnai kovoja su viešosios tvarkos pažeidėjais, tačiau neaiškūs užrašai ir piešiniai dažniausiai atsiranda po nakties, ir neįmanoma nustatyti, kas juos užrašė. Kol pati visuomenė nesiims priemonių, kova su grafiti ir toliau bus panaši į kovą su vėjo malūnais. Juk kažkas vis tiek mato, kai jaunuoliai rašinėja ir piešia ant sienų. Tačiau lietuviai mieliau vadovaujasi taisykle – ne mano namas, ne mano rūpestis”, – teigė Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos tvarkos tarnybos viršininkas Gintaras Kliauga.
Nuomininkai išpieštomis sienomis nesirūpina
Neretai už nešvankiai aprašinėtų ir apipieštų sienų dirbantys žmonės būna visiškai abejingi, ypač, jei patalpos yra nuomojamos. Tuomet nuomininkas teigia, kad čia ne jo nuosavybė, tuo turėtų rūpintis pastato savininkai. Taip atsitiko ir su kavinės „Tortela” nuomojamomis patalpomis.
Daugiau nei tris savaites ant „Tortelos” kavinės, esančios priešais Panevėžio kolegiją, sienų puikavosi užpurkšti Seimo nario Česlovo Juršėno trafaretiniai portretai. Anot kavinės savininkės, šios patalpos yra nuomojamos iš Panevėžio kolegijos, todėl, jos teigimu, sieną turėtų sutvarkyti Panevėžio kolegijos darbuotojai.
Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotojas infostruktūrai Gediminas Sargūnas teigė, kad su nuomininkais yra pasirašyta sutartis, kurioje nurodyta, kad patys nuomotojai privalo prižiūrėti pastato tvarką.
Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius Viktoras Trofimovas teigė, kad pagal Savivaldybės nustatytą tvarką pastato sienas iš savo lėšų privalo valyti pastato savininkai. Jei objektas priklauso Savivaldybei, valymo darbais turi užsiimti uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio gatvės”.
Nespėja valyti sienų
Ieškant teisybės paaiškėjo, kad išnuomotas patalpas vis dėlto privalo valyti Panevėžio kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto ūkio skyriaus darbuotojai. Anot Panevėžio kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto ūkio skyriaus vedėjos Reginos Markevičienės, sienos tik dėl laiko stokos nebuvo nuvalytos vos pastebėjus piešinius. Darbuotojai sienas pradėjo valyti tik po trijų savaičių. „Mūsų darbuotojai jau nebesuspėja valyti sienų. Piešiniai atsiranda vienas po kito, o sienų valymas kainuoja nemažus pinigus. Kiekvieną išpaišytą sieną valome švitriniu popieriumi, acetonu, o po to reikia ją ir dažyti. Visiškai sutvarkyti išpaišytą sieną kolegijai kainuoja apie 200 litų”, – teigė R.Markevičienė.
Paslauga – nepigi
Remdamiesi skandinavų patirtimi, lietuviai ėmėsi grafiti naikinimo verslo. Grafiti valymo bendrovės yra įsikūrusios Vilniuje ir Klaipėdoje.
Pasak šios srities specialistų, nuvalyti įmanoma visų tipų fasadus, net ir labai išteptus. Vieno kvadratinio metro ploto sienos valymas kainuoja apie 60 litų. Tie, kurie iš anksto pasirūpina fasado vaškavimu, apsaugančiu jį nuo didelių išorinių pažeidimų, už sienų valymą moka perpus mažiau, nes nuo vaškuoto paviršiaus grafiti tiesiog nupurškiami vandeniu. Vašku kartais padengiami ir patys grafiti.
Kita vertus, norintieji atsikratyti pastato fasadą gadinančių piešinių panevėžiečiai gali kreiptis į statybos bendroves. Vieno kvadratinio metro sienos ploto gruntavimas ir nudažymas kainuoja apie 50 litų.