Kaunietis įsitikinęs, kad dėl nepagrįstų teisėsaugininkų veiksmų patyrė žalą
Jonas Marozas reikalauja valstybės atlyginti jam 2 mln. eurų neturtinę žalą už tai, kad jis prieš trejus metus buvo tapęs pagrindiniu įtariamuoju žmogžudystės byloje ir keturis mėnesius praleido kalėjime bei namų arešto sąlygomis.
Valstybei pretenzijas pareiškęs pensininkas nutarė savo interesus ginti pats ir mėgino teismui diktuoti savas civilinės bylos nagrinėjimo taisykles.
Įtarimus pasėjo radinys namuose
J.Marozo pavardė šalies spaudoje pasirodė 2003 metų lapkričio pradžioje, kai policija ėmė aktyviai ieškoti dingusio be žinios kauniečio Rimgaudo Butauto. Bendrovės „Bruksas”, užsiimančios prekyba naudotomis automobilių detalėmis, direktorius bei vienas savininkų neaiškiomis aplinkybėmis dingo tų pačių metų spalio 30-ąją.
Paiešką paskelbę teisėsaugininkai jo automobilį aptiko Miško gatvėje, prie J.Marozo namų. Tyrėjams kilo įtarimų, kad R.Butautas prieš dingimą galėjo būti laikomas J.Marozo bute. Tokias prielaidas pareigūnai iškėlė, kai šiame bute, ant kilimo, aptiko kraujo, kuris, kaip nustatė ekspertai, buvo R.Butauto.
Netrukus Kauno miesto apylinkės teismas leido 10-iai parų suimti 67-erių metų J.Marozą ir jo sūnų. Vėliau suėmimas tėvui buvo pratęstas, o sūnus paleistas į laisvę. J.Marozui vyresniajam net buvo pateikti įtarimai dėl neteisėto laisvės atėmimo.
Iš viso už grotų J.Marozas praleido daugiau kaip 4 mėnesius. Per tą laiką jis net mėgino pasikarti Kauno vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, o po to buvo pervežtas į Utenos ekspertinį skyrių, kur jam atlikta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė.
J.Marozas pareigūnams neneigė, kad tą dieną, kai dingo, jo pažįstamas R.Butautas svečiavosi pas jį namuose, tačiau su juo susidorojo du asmenys, kurių J.Marozas nepažįsta. Remiantis buto šeimininko pasakojimu, buvo sudaryti minėtų vyriškių fotorobotai, tačiau paskelbus juos žiniasklaidoje visuomenės pagalbos nesulaukta.
Kai teismas vis dėlto nusprendė kaunietį paleisti į laisvę, jam prokurorai numatė griežtas namų arešto sąlygas. Per visą tą laiką ir vėliau pareigūnams taip ir nepavyko aptikti dingusiojo palaikų, tad aklavietėje atsidūręs ikiteisminis tyrimas 2004 metų gegužę buvo nutrauktas, o J.Marozui pateikti įtarimai panaikinti.
Nei R.Butautas, nei jo palaikai nerasti iki šiol.
Mėgino diktuoti sąlygas
Šį kartą į teismą J.Marozas sugrįžo savo noru, siekdamas iš valstybės prisiteisti patirtą žalą. Anot kauniečio, už neteisėtą jo laisvės suvaržymą (kalinimą, laikymą namų arešto sąlygomis) ir garbės bei orumo pažeidimą valstybė jam turėtų sumokėti 2 mln. eurų neturtinės žalos ir dar 5,8 tūkst. eurų turtinės žalos už tyrimo metu nusavintą jo turtą – kilimą.
Į teismo procesą jis įtraukė ne tik Generalinę prokuratūrą ir Teisingumo ministeriją, bet ir Policijos departamentą, Kauno miesto VPK, Centro policijos nuovadą ir kelis dienraščius, tarp jų – „Kauno dieną”, prieš trejus metus rašiusią apie pareigūnų vykdomą tyrimą.
Vos tik paskelbus civilinės bylos nagrinėjimo pradžią, J.Marozas mėgino teismui diktuoti savas taisykles. Advokato paslaugų atsisakęs pensininkas iš pat pradžių nesutiko dėti rankos ant Konstitucijos ir prisiekti garbingai ir sąžiningai duoti parodymus.
„Aš esu nutraukęs bet kokius santykius su valstybe, todėl egzistuojantys norminiai aktai man negalioja”, – išdidžiai pareiškė J.Marozas.
Vis dėlto išsiaiškinęs, dėl ko jam reikia prisiekti, jis sutiko atlikti šią procedūrą.
Žalos neketino įrodinėti
Kalbėdamas teisme kaunietis kelis kartus pabrėžė, kad neketina ieškoti kaltų ir priekaištauti pareigūnams už nelaisvėje praleistą laiką, nors jis pats esą niekada nebuvo susijęs su R.Butauto dingimu.
„Man nereikia nieko įrodinėti. Visi duomenys yra byloje. Aš neteisėtai buvau įtartas padaręs nusikaltimą ir dėl to nepagrįstai buvo suvaržyta mano laisvė. Už šį kalėjime praleistą laiką ir garbės bei orumo pažeidimą valstybė man turi atlyginti neturtinę ir turtinę žalą. Šiuo atveju man visai nesvarbu, ar pareigūnai teisingai pasielgė, ar ne. Mano laisvė buvo apribota, o tai ir yra nusikaltimas”, – tvirtino J.Marozas.
Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad faktas, jog žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmų, yra akivaizdus, todėl jo net nereikia įrodinėti.
Bylą nagrinėjusi teisėja bergždžiai mėgino aiškinti, kad įstatymai numato tam tikrą ieškinio nagrinėjimo tvarką, kurios reikia paisyti. Tačiau kaunietis neabejojo, kad pats sugebės ginti savo interesus, o žalai priteisti pakaks paties fakto, kad jam įtarimai minėtoje baudžiamojoje byloje buvo panaikinti, vadinasi, už grotų jis buvo kaltintas neteisėtai.
Valstybės nustatytos taisyklės nepriimtinos
Tuo tarpu valstybei atstovaujančios Generalinės prokuratūros darbuotoja atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ieškinyje tik išdėstė teiginius, esą buvo pažeistos jo teisės, tačiau nesistengė įrodyti, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti.
Tai, kad baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl pernelyg ilgai užsitęsusio tyrimo, anot Generalinės prokuratūros atstovės, nėra įrodymas, jog visi pareigūnų veiksmai buvo neteisėti: „Teismas nepaskelbė išteisinamojo nuosprendžio ir niekas nepasakė, kad jūs nesate nekaltas. Atkreipkit dėmesį, kad žala atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams, o pareigūnai bylą tyrė vadovaudamiesi įstatymais”.
Po tokių žodžių J.Marozas metė repliką, kad pats suėmimas ir yra žalos padarymas.
Teisingumo ministerijos darbuotojas taip pat buvo įsitikinęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis buvo neteisėtai sulaikytas, o jo teisės pažeistos.
Teisininkai pripažino, kad advokatų paslaugų atsisakiusiam ir įstatymų nežinančiam J.Marozui sunkiai sekasi ginti savo teises teisme. Galbūt kaunietis iš tiesų patyrė žalą, tačiau neteisėti veiksmai turi būti įrodinėjami remiantis nustatyta tvarka, kurią, deja, kaunietis linkęs ignoruoti.
Be to, net jeigu ieškovui ir būtų priteista žala, jos išreikšta suma nurodyta ne nacionaline valiuta, o eurais, tad tokio teismo sprendimo valstybė negalėtų įvykdyti.
Vis dėlto J.Marozas, nors ir pripažinęs, kad nesąs „teismų liūtas”, liko prie savo nuomonės, jog byloje yra daugiau nei pakankamai įrodymų apie jo pažeistas teises ir patirtą žalą.
Jo prašomi 2 mln. eurų, arba apie 7 mln. litų, valstybei nebūtų didelė finansinė našta, mat 350 tūkst. valstybės tarnautojų, kiek jų suskaičiavo J.Marozas, tereiktų jam sumokėti vos po 20 litų.
„Priteiskit man žalą, ir aš su valstybe būsiu atsiskaitęs”, – ragino J.Marozas, save vadindamas ne Lietuvos, bet pasaulio piliečiu.
Ar kauniečio ieškinys bus patenkintas, teismas nuspręs po dviejų savaičių.