Beveik 10 ha teritoriją atgaivino keliolika įmonių, kurias jungia rūpestis dėl senų komunikacijų
Buvusio Kauno popieriaus fabriko pastatus Petrašiūnuose jau užėmė nauji šeimininkai. Čia sukinėjasi sunkiasvoriai vilkikai ir statybinis transportas, į sandėlius kraunamos prekės.
Popieriaus kvapas neišnyko
Popieriaus fabrikas veikė beveik 10 ha teritorijoje. Joje dabar dirba apie 12-14 įvairių bendrovių.
Kelios įmonės didžiulėje teritorijoje įkūrė sandėlius: UAB „S.K.S”, kuri gamina baldų gamybos medžiagas, tiekia medžio apdirbimo įrengimus, UAB „Metgama”, prekiaujanti metalo gaminiais, UAB „Baltoji juosta”, kuri spausdina kasos juostas, faksinį ir kitokį popierių, UAB „Rezetas”, prekiaujanti statybinėmis ir baldų gamybos medžiagomis.
Čia savo cechą įkūrė UAB „BaltPAPER”, kuri spausdina popierių ir popierines pakuotes. Neoficialiais duomenimis, ši bendrovė įsigijo dvi buvusio fabriko popieriaus mašinas, ketina iš makulatūros gaminti popierines pakuotes.
Sandėliuoja buitinę techniką
Pusė buvusios teritorijos dabar priklauso bendrovei „AG group”, kuri valdo didžiausią Lietuvoje buities technikos ir elektronikos prekybos tinklą „Topo centras” ir buitinės technikos remonto bendrovę „Techsonas”.
Bendrovė čia perkėlė visus savo sandėlius, kurie anksčiau Kaune buvo išsibarstę keliose vietose. Jau kitąmet čia turėtų persikraustyti ir administracijos darbuotojai. „AG group” priklauso statiniai, esantys arčiausiai Nemuno.
Bendrovės statybos direktorius Voldemaras Filipavičius sakė, kad jau prieš keletą metų įsigytus pastatus norima pritaikyti bendrovės reikmėms. „Dauguma sandėlių jau beveik įrengti. Teko išlieti naujas grindis, keisti stogą. Visų pastatų rekonstrukcija kainuos apie 10 milijonų litų”, – sakė jis.
Anot V.Filipavičiaus, taip pat reikia įrengti naujus komunikacijų tinklus – lietaus ir fekalinę kanalizaciją, vandentiekį. „Kanalizacija čia įrengta prieš 50 metų, ją būtina keisti. Kadangi esame didžiausi investuotojai šioje teritorijoje, kitos bendrovės iš mūsų tikisi, kad viską padarysime savo jėgomis”, – sakė jis.
Sutvarkyta pakrantė papuoš teritoriją
„AG group” priklauso prie pat upės esantys statiniai, pro kurių langus atsiveria gražus vaizdas į Nemuną. „Norime išnaudoti šią vietą. Pakrantėje jau surinkome šiukšles, iškirtome krūmynus. Planuojame čia įrengti poilsio zoną savo darbuotojams”, – rodė V.Filipavičius.
Anot jo, bendrovė, savo sandėlius perkėlusi į vieną vietą, galės smarkiai sutaupyti logistikai išleidžiamų lėšų. „Be to, vienoje vietoje esančias prekes lengviau ir saugoti”, – sakė jis ir pažymėjo, kad apsaugai skiriamas ypatingas dėmesys.
V.Filipavičius pakankamai gerai susipažino ir su popieriaus fabriko istorija. „Nors iš mūsų nereikalaujama išlaikyti pastatus, seniausi jų išliks. Prieš karą statytą pirmąjį fabriko raudonų plytų pastatą mes taip pat įsigijome, tačiau jį nuomojame kitai bendrovei”, – sakė jis.
Darbuotojai atgavo įsiskolinimus
Pernai Kauno popieriaus fabrikas baigė bankroto procedūrą. To prašė bendrovės kreditoriai, kurie taip ir neatgavo milijoninių skolų. Daugiausia iš 13,4 mln. litų skolų liko nesumokėta Mokesčių inspekcijai bei „Sodrai”. Šioms valstybinėms institucijoms bankroto procedūros metu buvo pervesta tik po 100 tūkst. litų. Visi įsiskolinimai padengti tik įmonės darbuotojams, kuriems prieš kelerius metus fabrikas buvo nesumokėjęs atlyginimų net už 2 mln. litų. Dalis šių lėšų buvo gauta iš Garantinio fondo bei pardavus įmonės turtą.
2002 metų viduryje Kauno popieriaus fabrikui iškėlus bankroto bylą, jo turto buvo priskaičiuota daugiau kaip už 22 mln. litų. Tačiau išparduodant turtą iš varžytinių gauta kelis kartus mažiau lėšų. Pastatai R.Kalantos gatvėje buvo parduoti už 2,2 mln. litų, o už gamybos atsargas, kurių buvo sukauptas itin nemažas kiekis, gauta 420 tūkst. litų. Dar keliasdešimt tūkstančių litų pavyko gauti pardavus kitą turtą bei susigrąžinus skolas iš skolininkų.
Sunaikino Rusijos krizė
1993 metais privatizuotam fabrikui niekas krizės neprognozavo. Iki 1998-ųjų įmonė, nors ir neskubėjusi modernizuoti gamybos, dirbo pelningai. Didžioji dalis pagamintos produkcijos keliavo į Rusiją, Ukrainą, kitas NVS šalis, Izraelį. Dirbant visa galia fabrike per mėnesį būdavo galima pagaminti iki 12 mln. vienetų sąsiuvinių.
Sunkumai vieną seniausių Lietuvos įmonių ėmė krėsti vos prasidėjus Rusijos ekonominei krizei. Nuo 1999 metų beveik tris kartus sumažėjo gamybos apimtys, užsakymų pristigęs fabrikas buvo priverstas stabdyti gamybą. Fabriką ištikusi krizė ėmė dar gilėti dėl įsiplieskusių konfliktų tarp įmonės vadovų bei darbininkų. Pastarieji, nesulaukdami atlyginimų, ėmė streikuoti.