„Sutartinės“ ir jos įkūrėjo garbei

Rytoj Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) – didelė šventė: lietuvių liaudies muzikos ansamblio „Sutartinė“ 50-mečio koncertas, skirtas kolektyvo įkūrėjo Prano Tamošaičio 75 metų jubiliejui

Dvylika lietuvių liaudies muzikos ansamblio „Sutartinė“ narių per kolektyvo jubiliejinį koncertą apžvelgs 50 metų kūrybos kelią, pagerbs ansamblio įkūrėją Praną Tamošaitį, prisimins kitus kolektyvo narius ir, žinoma, kalbės apie ateitį.

Įspūdingas repertuaras

„Penkiasdešimtmečio proga prisiminsime tai, kas vadinama „Sutartinės“ aukso fondu. Tarp šių kūrinių – gerai „Sutartinės“ gerbėjams žinomo operos solisto Virgilijaus Noreikos atliekamos dainos „Šių naktely“, „Daina apie žirgą ir mergelę“, „Oi, jojau jojau“. Tai labai senos, Jono Švedo harmonizuotos liaudies dainos, kurių niekas, išskyrus didį menininką Noreiką, nedainuoja“, – LŽ kalbėjo ansamblio vadovas birbynininkas Egidijus Ališauskas. Jis pažadėjo, kad per koncertą išgirsime maestro Noreiką.

Bus ir premjera. Specialiai jubiliejui kompozitorius Valentinas Bagdonas sukūrė „Humoreską“, ji per koncertą skambės pirmą kartą. Ališauskas ir dvylika jo vadovaujamų ansambliečių žada ir kitų įdomių kūrinių iš savo ilgamečio repertuaro. Tai Leono Povilaičio pjesės „Chodkevičių rūmuose“ ir „Vilnelė“ iš ciklo „Senojo Vilniaus graviūros“, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Preliudas“, Švedo „Svajonėlė“, kiti kūriniai.

Beveik prieš penkerius metus kolektyvui pradėjęs vadovauti Ališauskas toliau puoselėja „Sutartinę“ subūrusio ir 45 metus jai vadovavusio Tamošaičio tradiciją. Ališauskas, „Sutartinėje“ daug metų grojantis birbyne, prisimena įspūdingas ansamblio programas, kuriose skambėdavo ir klasikiniai, ir eksperimentiniai kūriniai. Birbynininkas apgailestauja, kad dabar žmonėms beveik nebereikia liaudies muzikos. „Mes likome tarsi kokie „grynuoliai“, – kalbėjo Ališauskas. – Į mūsų koncertus dažniausiai ateina vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas mūsų muzika, deja, nelabai domisi“.

Čiurlionytės idėja

Apžvelgdamas „Sutartinės“ istoriją Ališauskas kalbėjo, jog šiuo metu kolektyvo koncertų šiek tiek sumažėjo, kelionių irgi yra ne tiek daug, kiek būdavo anksčiau. „Ypač daug gastrolių buvo prieš kelis dešimtmečius, kai ansamblį kvietė koncertuoti visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje. Į kai kurias respublikas „Sutartinei“ net po penkis kartus teko nuvykti, – prisiminė Tamošaitis. – Ne vien svečiose šalyse grojome, ansamblis aplankė visus Lietuvos kaimus ir kolūkius“.

„Dabar ansamblis dažniausiai kviečiamas pasirodyti, kai į Lietuvą atvažiuoja svečiai iš užsienio, – pasakojo Ališauskas. – Nors gastrolių planus gerokai koreguoja finansiniai sunkumai, tikimės, kad pavasarį galėsime leistis į koncertinę kelionę po Nyderlandus“.

Tamošaitis noriai prisimena ir 1956 metus, kai buvo įkurtas lietuvių liaudies muzikos ansamblis. „Kompozitorius Jonas Švedas mane paskatino įkurti ansamblį, – sakė jis. – Kelerius metus mūsų kolektyvas neturėjo pavadinimo. Bet vieną dieną atėjo profesorė Jadvyga Čiurlionytė ir pasiūlė mūsų ansamblį pavadinti „Sutartine“. Pasiūlymą argumentavo tuo, kad mes, kolektyvo nariai, visi gerai sutariame ir labai gražiai bendraujame.“

Abu vadovai džiaugiasi, kad kolektyvas sulaukė gražaus jubiliejaus, tiki, jog Lietuvoje liaudies muzikos poreikis ne mažės, o vis didės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.