Kainų šuoliai – šizofreniški

Nors valdžia bando įtikinti, jog gyvenimas Lietuvoje gerėja, dėl smarkiai kylančių kainų kai kuriems žmonėms jau gresia badas.

Todėl šeimos finansų analitikai įspėja, jog mažas pajamas gaunantys žmonės be valdžios ar artimųjų pagalbos tikrai neišgyvens.

Valgyti – per brangu

Per metus šalyje labiausiai pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai.

Statistikos departamento duomenimis, šios prekės šių metų rugsėjį kainavo net 7,2 proc. brangiau nei pernai.

Toks pabrangimas smarkiai plonina gyventojų pinigines. Apskaičiuota, jog didžioji dalis – 27,3 proc. – šeimos biudžeto išleidžiama būtent maistui.

Per metus taip pat labai smarkiai išaugo komunalinių patarnavimų – šildymo, karšto ir šalto vandens, elektros, dujų kainos.

Šios paslaugos pabrango 7 proc.

Žmones dar labiau liūdina prognozės, jog kitų metų pradžioje elektra bei dujos dar brangs.

Kur kas daugiau pinigų tenka išleisti ir sveikatos priežiūrai, kuri per metus pabrango 6,3 proc.

Palyginti su praėjusių metų rugsėju, šiųmetį rudenį už drabužius ir avalynę tenka mokėti 4,5 proc. brangiau. Tiek pat brango ir viešbučių, restoranų bei kavinių paslaugos. Kitų prekių ir paslaugų kaina išaugo 4,7 proc.

„Remiantis skaičiais, neatrodytų, jog kainos per metus labai išaugo. Tačiau suprantama, jog paprastam žmogui tai atrodo visai kitaip. Kainų tyrėjai priskaičiuoja ir įvairias akcijas bei nuolaidas”, – sakė Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė.

Padėtis – nepavydėtina

Šių metų vidutinis darbo užmokestis „į rankas” siekė 1 073 litus.

Tačiau, anot B.Stolytės, šis skaičius taip pat neatspindi realios padėties, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kiek uždirba individualių įmonių darbuotojai. O jie įprastai gauna nedidelius atlyginimus, todėl metų vidutinis darbo užmokestis gali dar sumažėti.

Pernai jis siekė 917 litų, užpernai – 836, 2003 metais – 786 litus.

Labai nežymiai didėjo ir pensijos.

Vidutinė senatvės pensija šiemet siekia 447 litus, pernai ji buvo 420, 2004 m. – 372, 2003 m. – 341 litas.

„Mažas pajamas gaunantys žmonės išties atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Blogiausia, jog labiausiai brangsta tos prekės ir paslaugos, be kurių žmogus negali apsieiti”, – sakė SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Paramos nesulauks

Ekspertės teigimu, stebuklingų receptų, kaip išgyventi, nėra. Žmonėms reikia skaičiuoti ir kontroliuoti savo išlaidas.

Tačiau brangstant būtiniausioms prekėms, sunku surasti, ko būtų galima atsisakyti ir nepirkti.

„Remiantis skaičiais, per pastaruosius metus Lietuvoje labiau augo žmonių pajamos nei išlaidos. Todėl daugiau nei vidutiniškai uždirbantys gyventojai, nors ir pripažįsta, kad gyvenimas brangsta, džiaugiasi, kad gerėja jo kokybė”, – teigė ekspertė.

Vis dėlto susiklosčius situacijai, kai nemažai žmonių uždirba mažiau nei priversti išleisti, be socialinės pagalbos nebus apsieinama. Jos ypač prireiks pensininkams ir daugiavaikėms šeimoms.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė patikino, jog naujų paramos rūšių socialiai remtiniems žmonėms nėra numatyta.

Jie gali guostis tik tuo, jog, išaugus šildymo kainai, didės ir kompensacijos.

Didėja konkurencija

Prieš dvejus metus taip pat smarkiai išaugus kai kurių prekių kainoms, Vyriausybė ėmė įtarti prekybos centrus, esą šie sudarę kartelinius susitarimus.

Konkurencijos tarybai buvo pavesta įtarimus patikrinti, o išaiškinus, jog taip yra iš tiesų, Vyriausybė ketino kreiptis į teismą.

Tačiau Konkurencijos tarybai nepavyko išaiškinti kartelinių prekybos centrų susitarimų. Nustatyta, jog kainos išaugo dėl objektyvių priežasčių.

Pavyzdžiui, kai kurioms prekėms po įstojimo į Europos Sąjungą imta taikyti pridėtinės vertės mokestį, kitų prekių ir paslaugų kainos išaugo dėl padidėjusių transportavimo išlaidų.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė teigė, jog ir šiuo metu taryba atlieka rinkos tyrimus ir aiškinasi, kodėl kyla kainos.

„Vienas tyrimo tikslų – stebėti, ar prekybos centrai nepiktnaudžiauja dėl kylančių kainų”, – aiškino Konkurencijos tarybos atstovė.

Tačiau ji patikino, jog dar nebuvo nustatyta faktų, jog kainos išaugo dėl neobjektyvių priežasčių.

„Priešingai, tarp prekybos centrų vyksta didelė konkurencija, todėl juose taikoma kaip įmanoma daugiau nuolaidų”, – sakė P.Kvietkauskienė.

Kainos dar augs

Šį rudenį daržovės pabrango dvigubai, nes dėl nepalankių vasaros orų derlius buvo prastas.

Taip argumentavo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Kiti maisto produktai, pasak eksperto, vis dar brangsta todėl, kad Lietuva prisijungė prie ES.

„Mūsų kainos, palyginti su egzistuojančiomis Europoje, yra gerokai žemesnės arba arti vidurkio. Geriausiai tai iliustruoja jautienos eksportas. Lietuvoje jautienos supirkimo kaina yra 20-30 proc. mažesnė nei Europoje. Todėl natūralu, kad galvijų augintojai jautieną eksportuoja į užsienį. Norint, kad Lietuvoje jos nepritrūktų, supirkėjai buvo priversti augintojams mokėti daugiau. Tačiau tą skirtumą turi kompensuoti pirkėjai”, – aiškino A.Gapšys.

Dėl tos pačios priežasties pabrango ir duonos gaminiai. Lietuvoje grūdų supirkimo kaina taip pat gerokai žemesnė nei ES valstybėse.

Tačiau jis negalėjo nuraminti, jog kainos nustos kilusios. Vedėjo teigimu, jos augs tol, kol pasieks Europos vidurkį.

„Žinoma, dabar kainų augimą šiek tiek stabdo gyventojų perkamoji galia, kuri nėra didelė. Tačiau didėjant darbo užmokesčiui, žmonės galės daugiau pirkti. Tada kainos vėl šoktels”, – prognozavo A.Gapšys.