Pastaruoju metu vyravę vasaros karščiai neigiamai paveikė ne tik silpnos sveikatos žmones, bet ir šunis. Vien tik per birželio ir liepos mėnesius Klaipėdos mieste buvo užregistruoti net 42 nelaimingi atsitikimai, kurių metu nuo šunų nekentėjo žmonės.
Tačiau veterinarijos klinikos darbuotoja Rita Gineikienė tvirtina, jog tokį šunų agresyvumą lėmė ne tik karščiai. „Paprasčiausiai žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, yra labiau atsipalaidavę ir nepastebi tykančio pavojaus”, – aiškina veterinarė.
Policijos pareigūnai už šuns laikymo taisyklių pažeidimus turėtų skirti pinigines baudas, tačiau dažniausiai jie apsiriboja tik žodiniais įspėjimais. Tuo metu miesto parkuose bei skveruose šunys ir toliau vedžiojami be pavadėlių ir antsnukių.
„Dažnai su anūke vaikščiojame aplink tvenkinį. Čia vėsu karštą dieną, nėra mašinų ir mergytė gali laisvai bėgioti ir žaisti. Tačiau kai pasirodo žmonės su savo šunimis, aš priversta eiti namo. Juk retas iš jų vedžioja savo augintinį kaip pridera – su pavadėliu bei antsnukiu. Iš kur aš galiu žinoti, kad tas šuo nėra pasiutęs. Juk jie neprognozuojami”, – „Vakarų ekspresui” skundėsi viena klaipėdietė.
Tuo metu šunų augintojams tokia žmonių reakcija yra nesuprantama. Jie mano, jog perspėjimas, esą šuo nesikandžioja, turi išsklaidyti visas baimes.
Be to, kaip tvirtina aviganio šeimininkė ponia Rūta, jokios apsaugos priemonės negali apsaugoti žmonių nuo negatyvios šuns reakcijos į erzinimus.
„Patys žmonės dažniausiai kalti dėl tokio šuns elgesio. Daugumos nelaimingų atsitikimų priežastis – netinkamas žmogaus elgesys”, – konstatuoja ponia Rūta.
Panašiai galvoja ir veterinarė R. Gineikienė. Anot jos, per septyniolika darbo metų ji susidūrė tik su vienu atveju, kai šuo buvo iš tiesų pasiutęs. „Tiesiog žmonės turi dirbti su savo šunimi ir viskas bus gerai. Aš pati turiu šunį ir nemanau, kad jis kelia grėsmę visuomenei”, – teigia R. Gineikienė.
Viktorija Maconko
„Vakarų ekspresas”