Valstybės valdomos AB „Klaipėdos nafta” terminale yra įdiegti vieni geriausių inžinerinių ir technologinių sprendimų Europoje. Uostamiesčio įmonė taip pat yra vienas saugiausių aplinkosaugos požiūriu terminalų Senajame žemyne.
Tokį pripažinimą liudijančius diplomus šios įmonės vadovai parsivežė iš jau tradiciniu tapusio, Maskvoje vykusio Tarptautinio dujų, naftos ir produktų eksportuotojų ir importuotojų kongreso bei naftos terminalų apdovanojimų „Oil Terminal-2006”.
Nepaisant to, įmonės vadovybė nežada užmigti ant laurų ir ruošia kitus terminalo modernizavimo planus. Vienas artimiausių uždavinių – sudaryti sąlygas krauti biokurui reikalingus priedus.
Didelis pasiekimas
Jau trečią kartą surengtame, spalio pabaigoje vykusiame kongrese šiemet dalyvavo daugiau kaip 250 didžiausių naftos, dujų kompanijų, naftos uostų ir terminalų vadovų, uostų ir laivų agentų, bunkeravimo ir logistikos bendrovių atstovų.
Kongrese ne tik buvo aptarti žaliosios naftos ir naftos produktų eksportavimo, laikymo ir gabenimo klausimai, NVS, Rytų ir Vakarų Europos šalių terminalų pajėgumų plėtra, valstybių politika dujų, naftos ir jos produktų transportavimo atžvilgiu, bet ir pirmą kartą surengti naftos terminalų apdovanojimai „Oil Terminal-2006”.
Apdovanojimų nominacijoje „Saugiausias terminalas aplinkosaugos atžvilgiu” „Klaipėdos nafta” pateko tarp trijų geriausiųjų terminalų. Laimėtoju šioje kategorijoje buvo pripažintas naujasis Rusijos Primorsko naftos terminalas. Be „Klaipėdos naftos”, pripažinimą šioje nominacijoje dar pelnė Estijos „Pakterminal”.
Geriausi inžineriniai ir technologiniai sprendimai, anot gausios ekspertų komisijos, kurią sudarė naftos verslo atstovai iš Rusijos ir Vakarų Europos, realiai susiduriantys su įvairių terminalų veiklos niuansais, yra įdiegti konsorciumo „Caspian Pipline” jūrų terminale Rusijoje. Finalininkais šioje kategorijoje buvo pripažinti „Klaipėdos naftos” ir Rusijos Primorsko terminalai.
„Natūralu, kad laimėtojais pripažinti terminalai, kurie pastatyti visai neseniai. Pastatyti naują lengviau, nei modernizuoti seniau pastatytus technologinius įrengimus”, – sakė „Klaipėdos naftos” komercijos direktorius Ričardas Milvydas.
„Klaipėdos naftos” vadovas Jurgis Aušra teigė, kad šis pasiekimas yra viso kolektyvo daugelio metų įtempto darbo rezultatas.
„Kai klientai mus pripažįsta ir rekomenduoja vieni kitiems – tai didelis pasiekimas”, – sakė J. Aušra.
Investavo 60 mln. litų
Anot „Klaipėdos naftos” gamybos direktoriaus Gedimino Vitkausko, tarptautinį pripažinimą pavyko pasiekti nuolat vykstančio įmonės modernizavimo proceso dėka.
„Terminalo technologinis perginklavimas, ekologinio ir priešgaisrinio saugumo užtikrinimas – tai prioritetiniai uždaviniai, kurie nuolat sprendžiami. Vien per pastaruosius 5 metus investicijos sudarė beveik 60 milijonų litų”, – sakė G. Vitkauskas.
Anot jo, šalia talpyklų, geležinkelio estakadų, siurblinių esančios teritorijos paviršius yra padengtas betonine danga, o po juo yra paklota polietileninė plėvelė, kuri neleistų nelaimės atveju naftos produktams prasiskverbti į gruntą. Be to, šios vietos yra aptvertos sienutėmis, kurios neleistų avarijos atveju užlieti didelių plotų. Pavyzdžiui, šviesiųjų naftos produktų estakadoje galima sulaikyti iki 400 kubinių metrų produktų, kurie vėliau būtų perpumpuojami į valymo įrenginius.
„Visų rūšių vandenys terminale yra surenkami į tris 10 000 kubinių metrų talpas, o po to yra valomi mechaniniu ir biologiniu būdais terminalo vandenvalos įrenginiuose. Šių valymo įrenginių, neturinčių analogų Baltijos šalyse, ypatybė yra ta, kad naftos produktais užterštas vanduo valomas ne tik biologiniu būdu, bet ir naudojant aktyvuotąją anglį, absorbuojančią teršalus, didėjant jų koncentracijai. Tai garantuoja, kad į atvirus vandenis išleidžiamo vandens kokybė atitinka griežčiausius Europos Sąjungos reikalavimus”, – pasakojo „Klaipėdos naftos” gamybos direktorius.
Jis akcentavo, kad visų rūšių naftos produktai, atvežti geležinkelio cisternomis, yra išpilami uždaru būdu – ant cisternų liukų yra uždedami terminalo specialistų suprojektuoti specialūs gaubtai su vožtuvais, neleidžiantys angliavandeniliams patekti į atmosferą. O benzino, dyzelino ir reaktyvinio kuro pylimo į cisternas metu susidarę naftos produktų garai yra sudeginami garų deginimo įrenginyje. Prieš išpilant mazutą iš cisternų, jis sušildomas, o tai sumažina produkto išgaravimą bei išmetamų į atmosferą lengvųjų organinių junginių kiekį.
„Klaipėdos nafta” yra įdiegusi ir sistemas, kurios surenka bei sudegina garus, išsiskiriančius perpilant šviesiuosius naftos produktus ir žaliąją naftą į tanklaivius. Produktų garavimas iš talpyklų stabdomas plaukiojančiais pontonais.
„Prieplaukose yra sumontuoti jūriniai įpylimo įrenginiai, kurie automatiškai sustabdo technologinį procesą, jiems atsijungus. Jei krovos metu į uosto akvatoriją visgi patektų naftos produktų, krantinėse laikome suvyniotą boninę užtvarą, kurią darbuotojai per keletą minučių gali nuleisti į vandenį”, – sakė G. Vitkauskas.
Įmonė pašalino taršos šaltinį ir pastačiusi naują katilinę, kuri naudoja gamtines dujas ir į aplinką išmeta minimalų anglies dvideginio kiekį. Pradėjus eksploatuoti šį objektą buvo uždaryta senoji mazutą deginusi katilinė, kuri per metus išmesdavo į atmosferą apie 500 tonų sieros junginių.
„Klaipėdos naftos” generalinis direktorius J. Aušra pabrėžia, kad visoms pastarųjų penkerių metų investicijoms buvo skirtos bendrovės lėšos, apsieita ne bankų paskolų. Be to, įmonė per šį laikotarpį grąžino didžiąją dalį kreditų. Metų pabaigoje jų liks tik 40 milijonų litų.
Modernizuos ir toliau
„Klaipėdos naftos” vadovai akcentuoja, kad įmonė bus modernizuojama ir toliau. Pasak G. Vitkausko, baigiasi laikai, kai buvo perkraunami milijonai tonų vienos rūšies produkto, tad vienas pagrindinių bendrovės uždavinių yra pajėgumų perorientavimas į mažesnių apimčių, tačiau didesnio asortimento produktų perkrovimą. Tuo tikslu bus statomi papildomi vamzdynai, siurblinės.
„Vienas iš žingsnių šia kryptimi – jau baigiamas rengti projektas, kurio esmė – modernizuoti esamus du po 30 tūkstančių tonų talpos rezervuarus benzinui perkrauti. Jau dabar mazutui skirtos talpyklos naudojamos vakuuminio gazolio krovai. Tai produktas, kurio poreikis rinkoje smarkiai auga. Jo reikia ir „Mažeikių naftai”, dirbančiai poavariniu režimu. Jau konsultavomės su „Mažeikių naftos” specialistais ir esame pasiruošę koncerną aprūpinti ne tik vakuuminiu gazoliu, bet ir kitais jų gamybai reikalingais produktais”, – pasakojo G. Vitkauskas.
Pasak J. Aušros, srautai iš Mažeikių koncerno – pagrindinio „Klaipėdos naftos” kliento – po gaisro jame sumenko tik nežymiai.
„Šiek tiek sumažėjo šviesiųjų naftos produktų, tačiau atgabenama žymiai daugiau aukštesnės kokybės pirmos distiliacijos mazuto”, – sakė J. Aušra.
„Klaipėdos naftos” generalinis direktorius taip pat prasitarė, kad bendrovė artimiausiu metu ruošiasi sudaryti galimybes savo terminale perkrauti priedus, reikalingus biokuro gamybai. Žinia, Lietuvoje artimiausiu metu atsiras 5-6 biokuro žaliavos gamyklos, iš kurių viena jau statoma Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.