Kaliningrado uosto kapitono Vasilijaus Beliajevo teigimu, Baltijsko uosto plėtra kaliningradiečiams ne tik džiaugsmingas, bet ir nemažai rūpesčių keliantis įvykis. Pavyzdžiui, locmanams teko įveikti psichologinius barjerus, kariškiams – vaduotis iš depresijos.
Kaliningrado uostas, kuriam priskirtas ir Baltijskas, gana sudėtingas. Su pastaruoju jį jungia 23 jūrmylių ilgio jūrų laivybos kanalas, pradėtas eksploatuoti dar 1901 metais. Dabar gylis jame – 10-11 m. V. Beliajevas yra ne tik Kaliningrado, bet ir Baltijsko uosto kapitonas. Be to, jis atsakingas ir už jūrininkų aptarnavimą, susijusį su pasų išdavimu, mokymu ir t. t., t. y. atlieka tas pačias funkcijas, kurios Klaipėdos uoste priklauso Lietuvos saugios laivybos administracijai. Taigi Kaliningrade federalinė jūrinė administracija ir uosto kapitono valdyba yra viena institucija. Klaipėdoje uosto kapitono valdyba priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.
Miestas skendėjo depresijoje
Daugelį metų Baltijske šeimininkavo kariškiai. Čia buvo galinga Baltijos karinio jūrų laivyno bazė, tad sovietmečiu tai buvo uždaras miestas. Pasak V. Beliajevo, net patiems kaliningradiečiams buvo netikėta, kai federalinėmis lėšomis buvo pradėtas plėtoti Baltijsko uostas – 3-ias ir 4-as baseinai. Per 3-4 metus buvusiose pelkėse atsirado galimybė priimti komercinius laivus. Apie tai, kokie terminalai jau pastatyti ir kokie dar statomi Baltijske, „Vakarų ekspresas” jau rašė.
1992 m. Baltijskas neteko uždaro miesto statuso. Baltijos jūrų laivynas buvo sumažintas net 6 kartus – palikta tik apie 30 laivų. Tad atsirado daug demobilizuotų kariškių, kurie nebežinojo, ką daryti toliau, kuo užsiimti, kur susirasti kokį nors darbą. Daugelį jų kankino depresija. Tiesiog visas miestas buvo paskendęs depresijoje.
Kai buvo priimtas politinis sprendimas plėtoti Baltijsko uostą ir šiam tikslui surasta būtinų lėšų, visus darbus ten, V. Beliajevo teigimu, atliko būtent tie depresiją išgyvenantys žmonės.
Psichologinė problema
Kai atsirado galimybė į Baltijską plaukti kitų dydžių nei į Kaliningradą laivams, iškilo psichologinė problema. Tiek uosto kapitonas, tiek locmanai buvo įpratę prie laivų, kurie atplaukdavo į Kaliningradą. Iš pradžių locmanai atsisakydavo vesti laivus į Baltijską, kadangi anksčiau jie to nebuvo darę, teisindavosi, kad jiems trukdąs vėjas ir t. t.
Apskritai buvo abejojama, ar į Baltijską gali plaukti „Mukran” tipo keltai, turintys geležinkelio bėgius. V. Beliajevas kreipėsi į Klaipėdos uosto kapitoną Viktorą Lukoševičių, kaip į ekspertą, kuris daug metų dirbo kelto „Kaunas” kapitonu. Šis atsakęs, jog tokie keltai čia negalės būti švartuojami.
Norėdami dar kartą tuo įsitikinti, kaliningradiečiai atvyko į Klaipėdą, į keltą, kuriame dirbo V. Lukoševičiaus mokinys kapitonas Leontijus Jemeljanovas. Šis pareiškė galįs plaukti į Baltijską net vėjo greičiui esant 27 m/s. V. Beliajevo manymu, tokius skirtingus požiūrius lėmė psichologiniai dalykai: V. Lukoševičius kelte dirbo sovietiniais laikais, o L. Jemeljanovas – jau tada, kai reorganizuotos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė” savininke tapo Danijos kompanija DFDS.
Padėka Lietuvos kapitonams
V. Beliajevas sako esąs dėkingas Lietuvos kapitonams už pagalbą sprendžiant psichologines bei laivybos problemas Baltijske, už galimybę gauti profesionalią konsultaciją kaimyniniame uoste. Atsidėkodamas Lietuvos kapitonams už paramą, V. Beliajevas pažadėjo, jog laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, rusakalbiams kapitonams nereikės plaukiant į Baltijską naudotis locmanų paslaugomis.
Kaliningradiečiai gyvena didžiulėje valstybėje, kurioje vis dar naudojami seniai nekeisti norminiai dokumentai. Tad neretai jūrininkams tenka rizikuoti. Toli esanti valdžia ne visada spėja įsigilinti į čia, Kaliningrado srityje, iškylančias problemas, į tai, kad čia jau seniai pučia nauji vėjai. Todėl Kaliningrado uosto kapitonas V. Beliajevas džiaugiasi turėdamas galimybę kreiptis šiuo klausimu į kaimynus, į dabartinį Klaipėdos uosto kapitoną V. Lukoševičių.
Anksčiau kaliningradiečiams norminių aktų ir dokumentų klausimu nemažai talkindavo ir buvęs Klaipėdos uosto kapitonas Nikolajus Severinčikas. V. Beliajevas juokauja, kad klaipėdiečiams buvo lengva dirbti – esą N. Severinčikas iki pietų rašydavęs Lietuvos jūrinius įstatymus, o po pietų juos vykdydavęs.
Užsieniečių patekimas ribojamas
Baltijske gyvena 32 tūkst. žmonių. Kaliningradiečiai sako, jog šiame mieste gražios moterys, mat karininkai į žmonas negražių neimdavę.
Baltijsko miesto meras Fiodoras Jaroševičius sako, jog miestelio gyventojų intelektas aukštas, nes nemažai gyvena karininkų, aukštojo mokslo diplomus turi ir jų žmonos. Jo manymu, mieste būtų galima vystyti elektronikos ar lengvąją pramonę.
Kol kas situacija Baltijske nėra gera. Tai, kad plėtojamas uostas, finansiškai miesto biudžeto nestiprina – visi uosto mokesčiai ir pelnas eina į federalinį biudžetą. Tiesa, uostas davė 300 gerai apmokamų darbo vietų. Nemažai kariškių dirba neseniai pastatytoje Geležinkelio perkėloje. Tik neseniai pradėta spręsti gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju plotu problema.
Turizmu čia pradėta rūpintis taip pat neseniai. Užsieniečių patekimas į Baltijską vis dar tebėra ribojamas. Jiems reikalingi specialūs leidimai. Meras tvirtina, kad šią problemą bandoma spręsti, tačiau įveikti biurokratines kliūtis nėra taip paprasta. Jis tikisi, kad ateityje nebeliks jokių apribojimų patekti į miestą vien dėl to, kad Baltijske pastatyta tarptautinė geležinkelio perkėla. Kita vertus, turistai neturėtų kur Baltijske išleisti pinigų, kurie galėtų papildytų miesto biudžetą.
„Georg Ots” jau perpildytas
Kartą per savaitę į Baltijską atvyksta AB DFDS LISCO keltas „LISCO Patria”, plaukiantis ir į Švedijos Karlshamno uostą. Tačiau jo keleiviai gali nueiti tik į „duty free” parduotuvę, ir viskas. Kaliningrado srities vyriausybės Infrastruktūros plėtojimo ministerijos Transporto komplekso ir kelių ūkio vystymo departamento viršininkas Nikolajus Riabička sako, kad švedams Kaliningrado sritis nėra įdomi. Beje, DFDS žada ateityje savo keltus atplukdyti į Baltijską du kartus per savaitę. Yra manančiųjų, jog reikėtų kito keleivinio laivo, kuris kursuotų linija Klaipėda – Baltijskas, nes DFDS yra labiau suinteresuota krovinių, o ne keleivių gabenimu.
Iš Baltijsko į Sankt Peterburgą plaukiantis keltas „Georg Ots” pusantrų metų dirbo nuostolingai, būdavo pustuštis, tačiau pastaruoju metu jau būna perpildytas. Tad šia linija ketinama paleisti dar vieną keltą.