Pajūrio kavinėms – inspektorių įtarimai

Valstybinei mokesčių inspekcijai viešai paskelbus, jog dėl įtarimų slepiant mokesčius vasaros sezono metu daugiau dėmesio bus skiriama pajūrio viešojo maitinimo įstaigoms, uostamiesčio verslininkai pareiškė neturį ko slėpti, tačiau tikino vis tiek bijantys būsimų baudų.

Nepaisant to, jog inspektoriai tikina kai kuriuos įtartinus verslininkus įspėję iš anksto, jie nelinkę išduoti savo darbo specifikos ir nesako, kada ir kiek jų pasipils į pajūrio viešojo maitinimo įstaigas.

Aišku tik tiek, kad pirmenybė bus teikiama tik vasaros metu dirbančioms kavinėms ar barams, tačiau nepatariama atsipalaiduoti ir kitoms įmonėms, nes esą nežinia, kokias kontrolės priemones sumanys pasirinkti inspekcijos darbuotojai.

Tuo metu kai kurių verslininkų sąmonėje inspektorių įvaizdis vis dar tebėra grėsmingas – esą, jei jau pareigūnas apsilankys, baudos bet kuriuo atveju neišvengsi.

Įspėjo iš anksto

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas sako, esą minėtam pranešimui neverta teikti pernelyg daug reikšmės – neva vyksta įprastas mokesčių inspekcijos darbas kovojant su šešėline ekonomika.

Anot A. Morkūno, verslininkams būsimi patikrinimai nebus netikėti. Kavinių ar barų savininkams, kurių įmonėse jau anksčiau pastebėta neatitikimų, buvo informuoti laiškais.

Juose nurodyta, jog įmonėje jau kurį laiką nekyla darbuotojų atlyginimai ar panašūs pastebėjimai. Būta tokių verslininkų, kurie jau atsiliepė ir teigė atkreipsią dėmesį į gautas pastabas bei atlyginimus žada didinti.

Mokesčių inspekcijos atstovai džiaugiasi, jog kai kur po minėtų rekomendacijų darbuotojų atlyginimai buvo pakelti net 50-60 proc.

„Tai naudinga ne tik darbuotojams, bet ir mokesčių sistemai, „Sodrai”,- sako A. Morkūnas.

Gauta ir tokių atsakymų, kuriuose įmonių vadovai tikina, esą mokėti daugiau neleidžia įmonės finansinės galimybės. Į pastaruosius verslininkus mokesčių inspektoriai planuoja atkreipti ypatingą dėmesį.

Visiems vienodai

Stebėjimai, atlikti viešojo maitinimo srityje, parodė, kad darbo užmokestis čia 67 proc. mažesnis už vidutinį šalyje. Pastebėta ir tai, kad šiame sektoriuje nuosekliai mažėjo pirkimų ir pardavimų santykis, vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė ir pelnas.

„Šie rodikliai verčia abejoti, ar įmonės deklaruoja visas įplaukas ir sumoka visus mokesčius. Matome, kaip kyla pragyvinimo lygis Klaipėdoje, tačiau darbo užmokestis stovi vietoje. Tai kelia negerų įtarimų”,- verslininkų sąžiningumu abejoja A. Morkūnas.

Stebimasi, kaip visi kavinės darbuotojai gali gauti vienodus minimalius atlyginimus, o įmonės vadovas – ne ką didesnį, tarkime, 700 litų per mėnesį.

Pasak A. Morkūno, paprastai geresnis virėjas gauna didesnį atlyginimą nei menkesnės kvalifikacijos jo kolega, tad tai turi būti matoma apskaitos dokumentuose.

Baus ne iš karto

Mokesčių inspekcijos darbuotojai nėra linkę iškart griebtis griežtų sankcijų – esą iš pradžių bus atliekamas mokestinis tyrimas, o ne patikrinimas.

Tai reiškia, kad ekonominės sankcijos už jo metu nustatytas klaidas ir neatitikimus viešojo maitinimo įmonėms nebus taikomos. Pradžioje vadovams bus pateiktos rekomendacijos, leidžiančios pasitaisyti. Nesuskubus jų vykdyti, galima tikėtis griežtesnių sankcijų: baudų, delspinigių ir t.t.

Beje, pareigūnai ragina ir gyventojus nelikti abejingais ir visada paprašyti čekių už įsigytą prekę ar paslaugą viešose įstaigose. Tai skelbiama ir dar viename Mokesčių inspekcijos prieš keletą dienų išplatintame pranešime.

Inspektoriai žada atkreipti dėmesį į tai, kiek kurioje kavinėje lankosi žmonių: tarkime, vakare kavinė buvo pilna žmonių, o ryte joje apsilankęs mokesčių inspektorius mato, jog buvo išmušti vos trys čekiai. Kitas propaguojamas patikrinimo būdas – klientais tampa patys inspektoriai. Būna atvejų, kad sėdėti viešojo maitinimo įstaigoje ir stebėti jos darbą tenka visą dieną.

A. Morkūnas tikina, esą tai nekenkia įmonės darbui, o padeda išaiškinti ne tik nedeklaruojamas įplaukas, bet ir darbuotojų kaitą. Tarkim, visi įmonės darbuotojai dirba tik puse etato, o įmonės vadovas tikina, jog tai normalu. Tada laukiama ir stebima, kiek valandų darbuotojai dirba.

Atėjo inspektorius – bus bauda

Vienos uostamiesčio kavinės vadovo Dariaus Piščiko nuomone, mokesčių inspektoriai darosi pernelyg įtarūs, tad vieną dieną jiems įtarimų gali sukelti pats verslas. Jis norėtų, kad inspektoriai pagaliau taptų patariamąja, o ne baudžiamąja institucija.

Verslininkas svarstė, esą valstybėje mokesčių sistema nėra normali tol, kol valdžios išlaidos yra didesnės nei pajamos: kai trūksta lėšų, ieškoma iš kur jų gauti.

„Mokesčių inspektorių apsilankymą sutinku vienareikšmiškai – gausiu baudą, tik nežinia, kokio dydžio. Kiek kartų jie pas mane lankėsi, tiek kartų ir teko susimokėti”, – šypsosi verslininkas, komentuodamas galimą mokesčių inspektorių vizitą.

Verslininkas juokiasi išgirdęs klausimą, ar visada jo vadovaujamoje viešojo maitinimo įstaigoje klientams duodamas čekis. „Jei pasakyčiau, kad ne visada, būčiau kvailas. Baudos už panašius „apsirikimus” pernelyg didelės, kad norėtųsi rizikuoti”, – sako pašnekovas.

Kalbėdamas apie įtarimus dėl atlyginimų, D. Piščikas akcentuoja, kad jo įstaigos darbuotojų algos skiriasi atsižvelgiantį metų laiką – vasarą jie išauga, žiemą – sumažėja. Ir esą netiesa, kad žmonės nedirba už minimalų atlyginimą: „Mūsų padavėjai nėra kvalifikuoti darbuotojai. Dažniausiai tai – abiturientai, studentai. Jie dirba ir už minimalų atlyginimą, tad jokios apgavystės čia nėra. Mane labiau piktina tai, kad valstybė, didindama minimalų atlyginimą šalies gyventojams, sau mokesčių pavidalu susikrauna milijonus, o jiems pakelia vos 10 litų”.

Jei netrukdys – tegu lankosi

Dar viena verslininkė – kepyklėlės direktorė Gražina Kozlovskienė-Genė – „Vakarų ekspresui” sakė neturinti, ko slėpti.

„Kasos aparatas stovi už baro, tad kiekvienas klientas mato, ką daro barmenas. Neprieštarauju, kad pas mus lankytųsi inspektoriai. Tik geriau, kad jie mūsų darbą stebėtų iš šono, nes negaliu sau leisti prabangos kelias valandas gaišti jiems rodydama įmonės dokumentaciją”, – svarstė direktorė.

Ji sakė visada norėjusi išbandyti nuosavą verslą – nuo to neatbaidė ir netobula šalies mokesčių sistema.

Kita nepanorusi prisistatyti verslininkė tikino, jog jai dar neteko susidurti su mokesčių inspektoriais. Moteris mano, kad pasakymas, esą už minimalų atlyginimą šiais laikais darbuotojų nerasi, – neteisingas.

„Pas mus neseniai įsidarbino viena vyresnio amžiaus moteris. Jai galėjome pasiūlyti tik minimalų atlyginimą, tačiau ir juo ji labai patenkinta. Iki tol jai teko 8 mėnesius ieškotis darbo”,- pasakojo vadovė.

Parduotuvės, kurioje įdarbinta minėta moteris, mėnesio apyvarta – vos 3000 litų. Mokėti daugiau, anot jos, nėra iš ko.

Moteris tikina, kad jos darbuotojai klientams visada išmuša čekius. Prekės legalios, tad ir parduoti jas privalu legaliai. „Čekį žmogui duodame net jei jis nenori paimti. Tvarkingai mušti pirkimo čekius skatina ir didelės baudos”, – tvirtino vadovė.

Vis dėlto dar viena nepanorusi prisistatyti verslininkė pripažino: „Verslininkai balansuoja ant ribos – neslėpti negali, nes bankrutuotų. Tiesa, mokesčius slepia po truputį bijodami didelių baudų”.

Žaneta Skersytė

„Vakarų ekspresas”