Klaipėdoje dviračių takai tiesiami pėstiesiems

Klaipėdoje daugėjant dviračių takų, pėstieji neskuba užleisti dviratininkams pozicijų.

Tad dviračiais važinėjantys miestiečiai perspėja, kad ateityje šalia automobilių sukeltų avarijų gali padaugėti eismo įvykių, kai dviratininkas partrenkia dviračių taku ramiai vaikštinėjantį pėsčiąjį.

Uostamiesčio policijos pareigūnai jau ir dabar prisimena ne vieną tokį atvejį, kai pėsčiasis, pasimaišęs dviratininkui ant tako, buvo partrenktas ir patyrė traumą. Dažniausi tokių incidentų būna tose vietose, kur pėsčiųjų ir dviratininkų takai yra vienas šalia kito.

Miesto valdžios atstovai pripažįsta, kad dviračių kultūra uostamiestyje dar tik prasideda, tad esą nėra ko norėti, kad per kelerius metus miestiečiai įprastų prie naujos tvarkos. Be to, Klaipėdoje esą nėra kam užsiimti dviračių propagavimu bei žmonių švietimu.

Tačiau dviratininkai negaili kritikos ir dviračių takus mieste planavusiems asmenims. Esą, kai dviračių takai nutiesiami tik dėl vaizdo, nepaisant sveikos logikos, nėra ko stebėtis, kad jais įmanoma tik vaikščioti.

Patrauklesnė spalva?

Herkaus Manto gatvėje pakeitus šaligatvį, vienoje jo pusėje raudonos spalvos trinkelėmis buvo nutiestas dviračių takas. Tai, kad raudonoji šaligatvio dalis yra skirta dviratininkams, informuoja ir pastatyti kelių eismo ženklai.

Nepaisant to, retas dviratininkas gali pasigirti ramiai pravažiavęs naujuoju dviračių taku, mat juo nuolat vaikšto pėstieji.

„Pikčiausia, kad pėstieji ne tik nepraleidžia važiuojančio dviračiu žmogaus, bet dar ir nužiūri piktais žvilgsniais, aprėkia, jei paprašai pasitraukti”, – piktinosi dviračiu važinėjantis Klaipėdos muzikinio teatro režisierius Ramūnas Kaubrys.

Kasdien dviračiu važinėjantis R. Kaubrys sakė net pastebėjęs tendenciją, jog pėstieji „lyg apsėsti” specialiai eina raudonosiomis trinkelėmis išgrįsta šaligatvio puse. „Matyt, ši spalva jiems patrauklesnė”, – svarstė režisierius.

Tiesa, teko girdėti ir tokių klaipėdiečių nuomonių, kad Herkaus Manto gatvėje dalis šaligatvio raudonomis trinkelėmis išgrįsta dėl to, kad būtų gražiau.

Nėra tinkamo ženklinimo

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Saulius Ružinskas tikino, kad nutiesti dviračių taką ant paties judriausio šaligatvio Herkaus Manto gatvėje esanti visiška beprotybė.

„Čia jau akmenėlis į miesto planuotojų daržą. Jie tik užsidėjo pliusuką, esą Herkaus Manto gatvėje yra dviračių takas, tačiau praktiškai jis nepanaudojamas. Juolab kad ne iki galo paženklintas. Juk jokiose taisyklėse nėra nurodyta, kad raudonomis trinkelėmis išgrįsta juosta būtinai turi būti skirta dviratininkams. Būtinas horizontalus žymėjimas, ant trinkelių turi būti nupieštas dviratis”, – pasakojo S. Ružinskas.

Tokia pati situacija, pasak S. Ružinsko, yra ir Taikos prospekte, kur prie dviračių tako sustatyti kelių eismo ženklai painioja pėsčiuosius. Vienoje vietoje pažymėta, jog tai dviratininkų takas, o toliau jau stovi ženklas, kad šis takas yra mišrus – skirtas ir pėstiesiems ir dviratininkams.

„O juokingiausia tai, kad Taikos prospekte buvo sutvarkytas tik dviratininkų takas, o šalia esantis pėsčiųjų takas liko duobėtas. Tad spėkit, kur mieliau vaikšto pėstieji?” – ne iki galo užbaigtus darbus akcentavo S. Ružinskas.

Problema – nekultūringi pėstieji

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos pavaduotojo Skirmanto Buivydo, atskiro techninio projekto dviračių takui Herkaus Manto gatvėje nebuvo paruošta. Kadangi šioje gatvėje buvo keičiama asfalto danga ir šaligatvių plytelės, kartu buvo nutiesta speciali juosta dviratininkams.

„Pagrindinė problema yra pėsčiųjų kultūra. Jie neturėtų vaikščioti ta juosta, kuri yra skirta dviratininkams”, – sakė S. Buivydas.

Nors raudonųjų trinkelių juosta išklota per patį šaligatvio vidurį, S. Buivydas įsitikinęs, kad pėstiesiems liko užtenkamai vietos.

Pasak jo, važinėjimo dviračiais kultūra mūsų mieste dar tik formuojasi. Deja, valdininkai neturi galimybių surengti miestiečiams dviračių eismo taisyklių valandėlių. S. Buivydas akcentavo, kad Savivaldybė yra atsakinga tik už dviračių infrastruktūros išvystymą mieste. Tačiau nėra kam šviesti visuomenę šiais klausimais.

„Kelių eismo taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Žmonės turi vadovautis eismo ženklais. O juk prie Herkaus Manto gatvėje naujai nutiesto dviračių tako yra pastatytas ženklas. Tad, jei dviratininkas kliudytų dviračių taku žingsniavusį pėsčiąjį, – formaliai butų kaltas pėsčiasis”, – svarstė S. Buivydas.

Užsienyje gali ir partrenkti

Valdininkas pripažino, kad jo paties prieš penkerius metus Kopenhagoje vos nepartrenkė dviratininkas, mat jis vaikščiojo dviračių taku.

Užsienyje dviratininkai važinėja labai greitai, nes pėstieji į jų teritoriją paprastai nelenda. Nebent užsižiopsoję turistai.

S. Ružinskas pasakojo, kad užsienyje dažnai dviračių takai nutiesiami tiesiog važiuojamojoje dalyje. Pavyzdžiui, Olandijoje centrinėse gatvėse automobiliams važiuoti palikta tik viena eismo juosta, o kita skirta dviratininkams. Kadangi dviračių takų infrastruktūra užsienyje puikiai išvystyta, daugelis žmonių mielai į darbą važinėja ne automobiliais, o ekologiška dvirate transporto priemone.

S. Ružinskas svarstė, kad kažką panašaus buvo galima padaryti ir Herkaus Manto gatvėje. Tuomet nebūtų nuskriausti nei pėstieji, nei dviratininkai. Juolab kad ši gatvė po rekonstrukcijos buvo gerokai praplatinta.

Tačiau Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus komisaras Saulius Švėgžda svarstė, kad kitos išeities nebuvo ir pats geriausias sprendimas – nutiesti dviračių taką šaligatvio sąskaita. Esą pėstieji turės priprasti ir suvokti, kad jie negali trukdyti dviratininkams.

Edita Užkuraitė

„Vakarų ekspresas”