Triguba ataka padirbtomis šimtinėmis

Klastočių platintojai pavyko pergudrauti ne visus prieš Vėlines suintensyvėjusios prekybos gėlėmis atstovus

Geležinkelio stoties turgavietės prekeiviai sulaikė moterį, sugebėjusią per keliolika minučių net trims prekiautojams gėlėmis įbrukti padirbtų šimtinių banknotus.

Ikiteisminį tyrimą pradėjusių pareigūnų duomenimis, du apgautieji netrukus klastą perprato, tačiau viena prekeivė, tądien darbą baigusi anksčiau, išvažiavo į namus nešina falsifikatu.

Teigiama, kad ant visų apyvarton bandytų paleisti klastočių – tas pats serijos numeris.

Apgautųjų sulaikyta keturiasdešimt vienų metų jonaviškė G.S. uždaryta į Kauno policijos areštinę. Vakar viltasi, kad teismas leis ją suimti.

Kauno policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas Arūnas Čepkauskas atkreipia dėmesį į tai, kad šeštadienį Geležinkelio turgavietėje į apyvartą bandytos paleisti padirbtos šimtinės, pagal jų suklastojimo požymius Kaune cirkuliuoja jau apie metus.

Nors kai kurias klastotes galima atskirti ir plika akimi, tradiciškai jas bandoma įbrukti turguose bei įvairiuose kioskuose, gana dažnai – spaudos, t.y. ten, kur mažai tikimybės, kad fabrikatą bus bandoma patikrinti specialiu aparatu. Tiesa, A.Čepkausko teigimu, randama tokių klastočių ir didžiųjų prekybos centrų kasose.

Pareigūnas linkęs išskirti tris požymius, pagal kuriuos šias klastotes galima atskirti ir plika akimi. Pirmiausia, prastesnis už originalą šios šimtinės popierius. Antra, vartant banknotą, skaičius 100 nesikeičia, kaip įprasta originale, iš rudos į žalią spalvą. Ir trečia, pakėlus šią šimtinę prieš saulę, nėra metalizuotos juostelės, einančios šalia skylučių, ties Simono Daukanto atvaizdu.

Pakišus šios serijos suklastotas šimtines po ultravioletiniais spinduliais, nešviečia, nors turėtų, nei jose atkurti bokštai, nei plaukeliai.

Jeigu abejojate savo sugebėjimais atskirti suklastotą šimtinę nuo originalo, A.Čepkauskas pataria neimti tokio nominalo banknoto iš pirkėjo – prašyti, kad šis jį iškeistų į smulkesnes kupiūras.

Policijos areštinėje atsidūrusi G.S. tradiciškai linkusi pati vaidinti auką. Neva klastotes jai kažkas įbruko. „Yra truputį ne taip, – patikslina pareigūnai. – Ji puikiai žino, kieno užsakymą vykdė“. Net neabejojama, kad sulaikytoji – sąmoninga padirbtų šimtinių platintoja, galimai už tai gaunanti savo dalį.

Šiemet ši jonaviškė į Kauno policijos rankas patenka nebe pirmą kartą. Tiesa, anksčiau ji įkliuvo kiek kitokiomis aplinkybėmis.

Tada policija buvo iškviesta į vieną Žaliakalnio turgavietės prieigose esančią parduotuvę. Pareigūnus kvietusi pardavėja pasakojo, kad ši moteris atėjo nešina dviejų šimtų litų banknotu. Išsirinko porą smulkių prekių ir, gavusi grąžos šimtinę, paprašė parodyti dar vieną mažmožį. Kaip įtariama, pardavėjai užsisukus, pirkėja spėjo pakeisti gautą šimtinę į pačios atsineštą klastotę. Pardavėjai grįžus, pati pirkėja pakėlė triukšmą, kad jai bandoma įbrukti padirbtą pinigą. Pardavėja juo pakeisti kitu nesutiko ir iškvietė policiją.

Pareigūnai prisipažįsta, kad tada įrodyti buvusia prekybininke prisistačiusios G.S. kaltės nepavyko. Ji atkakliai laikėsi savo versijos kaip ir pardavėja. Tačiau dabar pastarąją bylą ketinama prijungti ir prie naujai iškeltos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.