Miške – žaibiška ir mirtina širšių ataka

Šeštadienį į Rokiškio ligoninės priėmimo skyrių buvo atvežtas širšių sugeltas Kurklaičių kaimo gyventojas Romualdas Šironas.

Medikai nesėkmingai mėgino gaivinti gyvybės ženklų neberodantį 50 metų vyriškį. Manoma, kad mirties priežastis – alerginis šokas, kurį sukėlė širšių nuodai.

Rokiškio policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tikslią R.Širono mirties priežastį nustatys teismo medicinos ekspertai.

Vyrą puolė visas spiečius

Vabzdžių auka tapęs R.Šironas dirbo Pandėlio miestelio gyventojo Vyganto Germanavičiaus individualioje įmonėje, kuri kerta miškus. Šeštadienį šios įmonės darbininkai kirto medžius Juodupės girininkijoje.

Apie 11 valandą buvo nupjautas beržas. Staiga iš jame buvusios drevės išskrido širšių spiečius ir apipuolė greta stovintį pjovėją bei pagalbinį darbininką R.Široną.

Pjovėjas ant galvos buvo užsidėjęs šalmą su skydeliu. Tai jį apsaugojo nuo mirtinų įkandimų.

Tuo tarpu R.Šironas buvo vienplaukis. Įsiutusios širšės jį taip aplipo, kad visa galva buvo juoda.

Pasak liudininkų, vaizdas buvo kraupus – vyras blaškėsi, o po kelių minučių parkrito ant žemės.

„Prie miško buvo įmonės autobusas. Mes skubiai nešėme R.Široną į jį.

Bet kelias iki transporto priemonės buvo tolimas. Vyras neberodė gyvybės ženklų. Manoma, kad į ligoninę jis buvo nuvežtas jau miręs”, – sakė V.Germanavičius.

Širšės buvo labai didelės

Pasak V.Germanavičiaus, toks atvejis, kai iš nukirsto medžio išskridusios širšės pultų ir mirtinai sukandžiotų žmogų, jo darbo praktikoje yra pirmas.

Tokio mirties atvejo nebuvo tyręs ir Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Almantas Blažys. Jis jau pradėjo tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Pirminiais surinktais duomenimis, saugos reikalavimai V.Germanavičiaus įmonėje, šeštadienį kertant mišką Juodupės girininkijoje, nebuvo pažeisti. Miško kirtimo taisyklėse nėra numatyta, kad pagalbinis darbininkas turėtų dėvėti apsauginį šalmą.

„Tai atsitiktinumas. Šios nelaimės nebuvo galima numatyti. Jeigu širšių lizdas būtų buvęs ant medžio, tai dar būtų buvę galima nuspėti, kad sujudėjus medžiui vabzdžiai gali pradėti gelti. Tačiau širšių lizdas buvo ištrūnijusio beržo viduje”, – sakė darbo inspektorius.

Jis tikino, kad R.Široną sukandžiojusios širšės buvo labai didelės, vos ne 3 centimetrų ilgio.

R.Šironas gyveno su žmona. Jo suaugę vaikai – dukra ir sūnus jau sukūrę savo šeimas.

Su vapsvomis kovojo ugniagesiai

Per užsitęsusius karščius vabzdžiai tampa itin agresyvūs. Karščio įsiutintų vabzdžių išpuoliais pagarsėjo 2002-ųjų vasara. Tuomet Lietuvos gyventojai ne kartą pagalbos kreipėsi į ugniagesius.

Gaisrininkai vilkdavosi kostiumus, skirtus cheminės avarijos padariniams likviduoti, užsimaudavo dujokaukes ir važiuodavo naikinti vapsvų lizdų.

Ne kartą į panašius iškvietimus važiavo ir Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai.

Tąsyk Rokiškio rajono priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovas Algirdas Vyšniauskas teigė, jog per 26 savo darbo metus panašių iškvietimų neprisimenąs. Tačiau tą karštą vasarą jų buvo ne vienas.

Kvietė naikinti lizdus

Pasak A.Vyšniausko, kai kurie gyventojai dėl vapsvų kaimynystės skundėsi nebegalėję išeiti net į kiemą.

Jeigu širšės būdavo įsikūrusios pastogėje arba kitoje prieinamoje vietoje, gelbėtojai lizdus gražiai nuimdavo ir su piktomis gyventojomis užrišdavo orui nelaidžiame maiše.

Tačiau jeigu vabzdžiai būdavo apsigyvenę neprieinamose vietose, tekdavo prieš juos panaudoti ir stiprią vandens srovę.

Taip buvo sunaikintos šiene ir po žemėmis šalia gyventojų įsikūrusios vapsvos.

2002 metų rugpjūtį Biržų ugniagesiai sunaikino 2 laukinių širšių lizdus. Vienas jų buvo įspūdingo dydžio – maždaug 20 litrų talpos vabzdžių statinys. Papilio seniūnijos Latvygalos kaimo gyventojų šeima jį aptiko griaudami molinę seno tvarto sieną.

Tąsyk užjudintos širšės sugėlė tris žmones. Gyventojai nuo įsiutusių vabzdžių pasislėpė namuose. Vakare žmonės suprato, kad širšės nenurims, tad kreipėsi pagalbos į ugniagesius.

Nuodų koncentracija didesnė

Tą vasarą medikams teko gydyti daugybę vabzdžių sukandžiotų žmonių. Kai kurie dėl netikėtos organizmo reakcijos buvo patekę net į reanimacijos skyrių.

Vienam panevėžiečiui berniukui po vapsvos įkandimo kūną išbėrė rausvais spuogeliais, vaikas ištino ir ėmė dusti.

Skubiai nugabentas į ligoninę jis laiku sulaukė specialistų pagalbos. Kitas vyras, sodininkų bendrijoje patyręs bitės įgėlimą, prarado sąmonę.

Medikai mano, jog per karščius vabzdžių nuodų koncentracija gali būti didesnė negu įprasta. Jie gauna mažiau skysčių, o toksinų kiekis jų organizme gaminamas toks pat kaip visada.
Virginija Petrauskienė, Rita Zdanevičienė