7 patarimai, kaip geriau atsiminti

Kaip nemalonu, kai gatvėje su jumis džiugiai sveikinasi pažįstamas, o jo vardo, nors užmušk, neprisimenat… Kvailokai jaučiatės ir kai atsiduriate virtuvėje, bet nė neįsivaizduojate, ko ten ėjote. Aišku, įdomaus recepto, rytą girdėto per kulinarijos laidą, galvoje seniai nebelikę, nors atrodė toks paprastas! Įsiminti naują informaciją ganėtinai sunku. Tačiau yra keli būdai, kaip galima pagerinti atmintį.

Kartokite

Išgirdę naują informaciją nuolat ją kartokite. Pavyzdžiui, pasakytą naują vardą pakartokite mintyse. Po keleto sekundžių vėl jį prisiminkite. Dar kartą sugrįžkite prie jo po kelių minučių. Taip vardą „įsidėsite” į ilgalaikę atmintį. Kasdien įmanoma rasti laiko daugybei mažų mokymosi sesijų. Juk naują informaciją puikiausiai galite pasikartoti ir kildami liftu į dešimtą aukštą, ir važiuodami autobusu.

Mokykitės aktyviai

Jei norite ką nors labai gerai prisiminti, kartokite ir aktyviai mąstykite apie tai. Sakykim, rengiatės vairavimo egzaminui. Užuot keliolika kartų probėgšmais pervertę Kelių eismo taisykles ir žvilgtelėję į, jūsų manymu, svarbiausius dalykus, pabandykite nors kartą jas suprasti ir pakartoti. Galite taisykles paaiškinti įsivaizduojamam draugui. Patikėkite, aktyvus mokymasis kur kas efektyvesnis!

Kurkite reikšmes

Nauja informacija turi tapti asmeniškai reikšminga. Jei norite įsiminti, kas rašoma jums pateiktame dokumente, pakartokite oficialias formuluotes savais žodžiais. Beprasmiškas sąvokų kartojimas nėra efektyvus. Geriau susikurti įvaizdžius, suprasti ir susisteminti informaciją, susieti ją su tuo, ką jau žinote ir patyrėte, o tada persakyti savaip. Tarkim, mokotės anglų kalbos. Niekaip negalite atsiminti žodžio „lawn” (pievelė). Susiekite: „My lawn” (mano pievelė) skamba visai kaip lietuviškas žodis „malonų”. Tai tinka bet kokiai naujai sąvokai. Tik išgirskite, kuo jos skambesys panašus į tą, kurią jau mokate!

Padėkite savo atminčiai

Naudokitės pagalbinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, norėdami iš eilės įsiminti Lietuvos ministrus pirmininkus, galite mintyse juos susieti su autobuso stotelėmis, kurias kas rytą pravažiuojate, arba sugalvoti kokią nors istoriją, kuri padėtų prisiminti jų pavardes. Dar viena gera priemonė – trumpiniai. Atsimenate, kaip mokykloje chemijos mokytoja oksidacijos ir redukcijos reiškinius aiškindavo pasitelkdama žodį „opera”? Jis sudarytas iš chemijos terminų pavadinimų pirmųjų raidžių. Tai puiki idėja, kurią galima panaudoti įsimenant, tarkim, naujų kolegų vardus. Iš jų pirmųjų raidžių pamėginkite sukurti žodį!

Leiskite savo mintims sugrįžti

Pabandykite mintimis grįžti į tą akimirką, kai išgirdote užmirštą dalyką. Kur tuo metu buvote? Ką veikėte? Į ką žiūrėjote? Ką užuodėte? Viena detalė jums primins kitą. Sakykim, rytą per radiją išgirstate, kad išleista nauja jūsų mėgstamos rašytojos knyga, kurią būtinai norėtumėte perskaityti. „Ak, na ir kaip ji vadinasi?” – sukate galvą. Tokiu atveju mintimis nusikelkite į pusryčių momentą, kai nuskambėjo knygos pavadinimas. „Tuo metu gėriau kavą… Valgiau sausainį su žemuogių uogiene… Paminėjus knygą prisiminiau pievelę, kurioje rinkome žemuoges… Joje skraidė drugeliai… Na taip, knyga vadinasi „Miegančių drugelių tvirtovė!”

Kuo mažiau blaškykitės

Neleiskite, kad kas nors apkrautų naujos informacijos „prikimštas” smegenis. Jei norite kuo daugiau įsiminti, mokykitės prieš miegą. Tada smegenys galės visą naktį be pašalinių trukdžių sisteminti informaciją. Be to, mėgindami įsiminti kelis panašius dalykus darykite tarp jų intervalus. Tarkim, jei vienu metu mokotės ispanų ir italų kalbų, nė nebandykite per tą pačią pietų pertrauką kalti ir vienos, ir kitos kalbos žodžių!

Tikrinkitės

Nuolat tikrinkitės tai, ką jau išmokote. Taip ir pasikartosite, ir suprasite, ko dar nežinote. Jei vėliau jums teks ką nors prisiminti, per daug nepasitikėkite savimi – nemanykite, kad prireikus atpažinsite būtiną informaciją. Jei lankote kompiuterių kursus ir mokotės dirbti pagal visai naują programą, nenumokite ranka – „kai pamatysiu, prisiminsiu”. Svarbiausias operacijas užsirašykite ant balto popieriaus lapo. Jei stengiatės įsiminti, kuo skiriasi keli jūsų specialybės terminai, perskaitykite juos ir sau paaiškinkite, o tada žvilgtelėkite į žodyną. Tai, ką išmokote, taikykite praktiškai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.