Pareigūnai skaičiuoja paskutinius mėnesius, kai galės kartu su laikinaisiais įnamiais persikelti į naujas patalpas
Iki 2007 metų birželio 1 d. Kaune planuojama užbaigti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančios areštinės statybą. Numatoma šiuolaikiškai įrengti suimtųjų kameras, tardymo kambarius, sumontuoti modernią apsaugos sistemą. Areštinės Lietuvoje atnaujinamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Areštinių renovavimo ir asmenų laikymo sąlygų gerinimo 2003-2007 m. programa. Bet šios programos įgyvendinimas vėluoja.
Trūksta gaivaus oro ir šviesos
Nusikaltimais įtariami asmenys Kaune laikomi sąlygomis, kurios netenkina nei suimtųjų, nei pačių policininkų. Areštinė įrengta 1933 m. statybos pastate. Jame šiuo metu įsikūręs Vyriausiasis policijos komisariatas. „Sulaikytų asmenų laikymo sąlygos neatitinka higienos ir kitų normų, todėl buvo būtina pradėti naujos areštinės statybą”, – sakė Kauno areštinės vadovas Vaidas Bieleckas.
Prieš dvejus metus A.Mickevičiaus gatvėje atidarant naują tardymo izoliatorių, Kauno areštinėje vienam sulaikytajam tekdavo tik 2 kvadratiniai metrai ploto. Tai pustrečio karto mažiau, nei reikalavo norma. „Kartais laikydavome iki 120 asmenų, nors šiuo metu jų skaičius svyruoja tarp 20-30”, – sakė V.Bieleckas.
Tačiau atsiradus daugiau erdvės, įtariamųjų laikymo sąlygos nepasikeitė. Areštinė yra statinio rūsyje. Joje trūksta gaivaus oro, nėra natūralaus dienos apšvietimo. „Skundų sulaikytieji jau nerašo, bet problemos liko”, – sakė V.Bieleckas.
Nauji tardymo kabinetai
Šiuo metu naujos areštinės pastatas kyla komisariato kiemelyje. Policijos departamento skelbtą statybos konkursą laimėjo bendrovė „Ketoma”. Nauja areštinė bus trijų aukštų. Pastate planuojama įrengti 22 kameras. Jose bus galima įkurdinti 59 suimtuosius. Be medicininės pagalbos punkto, įtariamieji su artimaisiais galės bendrauti pasimatymų kambariuose. Pagerės darbo sąlygos ir pareigūnams. Jie suimtuosius tardys naujuose kabinetuose. Visų policininkų darbo vietos bus kompiuterizuotos. Laisvą valandėlę jie galės nusiprausti po dušu, atsipūsti poilsio kambaryje. Apie tokias darbo sąlygas pareigūnai iki šiol galėjo tik pasvajoti.
„Aišku, turime patalpą, kurioje žmonės ir šiuo metu gali pailsėti, suvalgyti sumuštinį”, – sakė V.Bieleckas. Tačiau iš areštinės vadovo kalbos buvo nesunku nuspėti, kad policininkų darbo sąlygos yra nepavydėtinos. Jos pagerės kitų metų birželį. Tada ir planuojama naujos areštinės statybos darbų pabaiga.
Įrengs vaizdo stebėjimo kameras
Filmuoti ir fotografuoti statomą areštinę neleidžiama. Baiminamasi, kad tuo gali pasinaudoti nusikalstamo pasaulio atstovai. Pareigūnai vis dar prisimena 1998 metų kovo 8-ąją, kai iš Kauno areštinės pabėgo šeši suimtieji. Jie prasimušė angą lubose ir pabėgo. Paskutinis pabėgėlis buvo pagautas po pusantrų metų Vokietijoje.
„Dabar tokie dalykai nepasikartos, nes naujoje areštinėje bus įrengta moderni apsaugos sistema”, – sakė V.Bieleckas. Patalpos bus stebimos vaizdo kameromis.
Areštinėje suimtieji laikomi tik tam tikrą laiką. Priklausomai nuo padaryto prasižengimo, arešto terminas įtariamiesiems gali tęstis iki 48 valandų (už administracinės teisės pažeidimus). Teismo sprendimu, jie gali būti sulaikyti ir iki 30 parų. Areštinėje iki penkiolikos parų gali būti laikomi pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys, jei paaiškėja, kad jie yra padarę kitą nusikaltimą. „Tokiu atveju jie perkeliami į areštinę ir laukia, kol bus sutvarkyti teisminio proceso formalumai”, – sakė Kauno areštinės vadovas V.Bieleckas.
Programos įgyvendinimas vėluoja
Prieš trejus metus Vyriausybė patvirtino Areštinių renovavimo ir asmenų laikymo sąlygų gerinimo 2003-2007 m. programą. Policijos pastatų rekonstrukcijai ir statybai ES nenumatė Lietuvai paramos. Programoje užsimota sutvarkyti 31 areštinę, bet kol kas sutvarkytos yra tik dvi – Klaipėdos ir Panevėžio miestų.
Kauno miesto areštinę planuota renovuoti 2004-2005 m. „Darbai nusikėlė, nes nebuvo laiku skirtos lėšos, – sakė Policijos logistikos centro statybos skyriaus vedėjas Saulius Laukaitis. – Bet vėluoja visos programos įgyvendinimas, o jai įgyvendinti reikia apie 30 mln. Lt”.
Šalyje veikia 46 policijos areštinės. Dauguma jų neatitinka tarptautinių ir Lietuvos teisės aktų rekomendacijų ir reikalavimų. Perpildytose areštinėse prastėja kamerų higienos būklė, nesilaikoma gyvenamojo ploto normos (5 kv. m. vienam asmeniui), atimama arba ribojama pasivaikščiojimo, naudojimosi dušu teisė. Vienam asmeniui šalies areštinėse vidutiniškai tenka apie 4 kv. m. ploto. Gyvenamojo ploto norma neatitinka 50 proc. areštinių. Net 26 proc. areštinių kamerose nėra lovų.
Dezinfekcijos kamerų nėra 30 proc. areštinių, o infekcinių ligonių izoliatorių nėra net 65 proc. areštinių. Tarp jų ir Kauno miesto areštinėje. „Nesame garantuoti dėl infekcinių ligų protrūkio”, – sakė Kauno areštinės vadovas V.Bieleckas. Į Kauno areštinės statybą valstybė investuos 8 mln. Lt.