Laidos „Top10” kūrėjams Lietuvos stebuklų kaleidoskopas – neišsemiamas

Nors kaip virtualūs kanibalai esame persisotinę žmonėmis, žiūrėdamas TV3 „Top10”, jauti, jog apetitas autentiškai žmogienai bei šviežioms patirtims tik auga. Gal todėl, kad ši laida – be ypatingų techninių efektų, bet su daug saldžios „pletkų” arbatėlės?..

Laidos prodiuserio Sauliaus Bartkaus nuomonė kategoriška: žmonės, kurie tingi ieškoti originalių pramogų ir bijo sau pripažint, kad jų gyvenimas nuobodus, pramoga pasirenka televiziją. Iš kitos pusės, kaip ir gyvenime, čia žmonės turi galimybę patys išrinkti herojus, atiduoti jiems savo simpatijas ir balsus.

Edukacinių tikslų prodiuseris neturi, jam galvos neskauda dėl to, kaip laidos herojai atrodys ir kokią įtaką darys jaunimui – pateikiami herojai, bet ne požiūris į juos.

„Kiekvienas pašnekovas individualus, tad diktuoja savitą sprendimo variantą, ir laida – kaip lygtis su daugeliu nežinomųjų”, – sakė S. Bartkus. Jis sutinka su tuo, jog Lietuva – maža kaip špyga, tad herojai keliauja iš vienos televizijos į kitą, ir net gali nutikti taip, kad tas pats žmogus pateks į kelias „Top10” laidas, bet tame nemato tragedijos.

„Mes nė vieno savo dalyvio nevertinam ir neteisiam, nes pasaulis margas. Žinoma, gyvenimo būdo laida „Top10″ – pozityvi, nes joje nerasi kritikos ir priekabiavimo, apatinių baltinių skalbimo”, – mano prodiuseris.

„Aš – visų top dešimtukų laimėtoja”

– laidos vedėja Agnė Martinaitienė prisipažino, kad režisierė skatina ją save pateikti taip, lyg Agnė dalytųsi sėkme bei charizma su laidų dalyviais.

„Lyginant su „Grožio fabriku”, „Top10” jaučiuosi itin gerai, pradedant bendravimu su prodiuseriu, baigiant operatoriumi. Šioje komandoje visi serga už tą laidą, ir visus jos kūrimo etapus pereiname kartu. Man tenka nuolat keisti įvaizdį ir filmavimo vietą; tarkime, laidoje apie didžiuosius Lietuvos stebuklus atsidursiu „kitose dimensijose”, – juokiasi Agnė.

„O kokias savybes ši laida manyje atskleidė? Na, aš neskleidžiu gandų ir jų nekuriu, bet aptarti juos mėgstu. Visi mes „pletkiname”, tik neprisipažįstame. Ir laida yra tarsi puiki pirmadienio arbatėlė. Gal kam atrodau šiurkštoka, bet tokia nesu, ir man labai gera, kad galiu nesiverst per galvą ir nedaryti tai, ko nenorėčiau. Kai kurių laidų herojai kelia šypseną, tai skatina ir mane atsipalaiduoti, bet manau, kad nuostabu dovanoti žiūrovui pramogą; aš nesu ir nenoriu būti Rūta Grinevičiūtė”.

Prireikia įžvalgų

Laidai tekstus rašantis Mindaugas Sėjūnas prisipažįsta, kad prireikia ir psichologo įžvalgų, idant žmogus tavim patikėtų ir atsivertų.

„Top10” laidoje nėra juodo sarkazmo kaip būna kriminalinėse laidose, nei įžeidžiamų metaforų. Prie tekstų tenka pasikankinti ir visą dieną, „iškentėti”, kol nugludinsi frazę, pasuksi ją neįprasta deimanto briauna, ir būna, jog tik kitą rytą „nušvinta” tiksliausia, situacijai tinkamiausia mintis.

„Ar turiu rašytoją – sielos brolį? Džoną Irvingą, ir perskaitęs jo „Pasaulį pagal Garpą”, dabar žviegiu vakarais, skaitydamas kitą jo knygą, apie žurnalistą, kuriam nukando ranką. Įkvepia ir filmas „Šuriko nuotykiai”, ir S. Bartkaus mokykla… Didysis Tolstojus kasdien prisiversdavo rašyti dienoraštį, analizuoti būsenas, nors kurią dieną taip nervinosi, jog šlykštėjosi paimti plunksną”, – sakė M. Sėjunas.

Jis teigia nerašantis abstrakčių tekstų it grožinės kūrybos; laidos dokumentika nepalieka vietos pasakoms, nes visos rodomos istorijos – patikrintos. Net neįtikėtina istorija apie žmogų, gebėjusį vairuoti su 8 promilėm girtumo, nors turėjęs būti jau miręs…

„Atrodo, rimtajai žurnalistikai ne kasdien pavyksta atrasti ką nauja ir įdomaus, tačiau mūsų laidos kūrėjai iškasa dešimt ypatingų asmenybių; Lietuva – stebuklų kaleidoskopas. Mums kol kas ji neišsėmiama.

Ar mūsų žiūrovas priims visa už gryną pinigą, ir, panorėjęs bet kokia kaina išgarsėti, tapti žvaigždūnu, nepasielgs beprotiškai? Sunku pasakyti. Manau, yra tam tikra žmonių kategorija, kurie ieško savy nepaprastumo, ir trokšta viešumo. O vardan ko mes visi su įkarščiu ir šėlu ką nors darom – kad kiti matytų ir įvertintų mūsų darbus”, – komentavo M. Sėjūnas, neatsižadėjęs pakištos minties kada nors sukurpti knygą „Lietuvos unikumai” ar panašiai – iš laidos lobyno.

Padeda širdį ant lėkštės

„Esame sąžiningi su savo dalyviais ir žiūrovais, siekiame neiškreipti faktų, neapgaudinėti, kitaip greit visų namų durys užsitrenktų prieš mūsų nosis.

O mes stengiamės pakalbinti kuo daugiau išskirtinių asmenybių ir surinkti kuo daugiau unikalios medžiagos apie juos”, – sakė laidos redaktorė Raminta Barauskaitė.

– Kai rengėm laidą apie įsimintiniausių vestuvių dešimtuką, tai žmonėms buvo itin malonu prisiminti šventę ir pasireklamuoti, nes yra garsūs, neturi ko gėdytis, ir vestuvėms išleido daug pinigų.

Ne kiekvienas tai sau gali leisti, ir mes buvom ne tiek nustebę, kiek dėkingi, kad dalyviai leido naudoti asmeninius savo vaizdo įrašus, pasakojo intymiausius dalykus”, – sakė pašnekovė, pabrėžusi, kad vertinti pateiktą istoriją palieka žiūrovams, o atkapstę informacijos, kuria gal herojus nenorėtų dalintis, palieka kaip žinią arba „atvirą klausimą”.

„Kokių būna netikėtumų? Verdi netikėtumų katile, sunku ką išskirti, tačiau kartais apstulbina žmogus, kurį laikei arogantišku, pasikėlusiu, o jis ateina – ir padeda širdį ant padėklo. Klausk, ko nori, ir viską tau atsakys neišsisukinėdamas, ir toks žmogus – iš tiesų dovana, – sakė Raminta.

Žmonės bet kokiu būdu stengiasi išgarsėti. Štai vienas iš nepripažintų talentų, Pupų Dėdė pardavė butą Kauno centre, kad garsiausioje studijoje įrašytų savo dainų kompaktą.

Bet ar žmogaus siekiai yra negražūs, smerktini? Redaktorių grupė kruopščiai aptarinėjame kiekvieną temą, atmetinėjam aibę variantų, kol randame tikrąjį topą – kad jis išties atspindėtų reiškinį, apie kurį kuriame laidą. Žiūrovai herojų gali dievinti ar nekęsti, jo nesuprasti, bet laidoje bus atspindėta situacija, kokia šiuo metu yra Lietuvoje”.

Raminta patikina, jog laidoje apie didžiuosius šalies stebuklus, kuri bus rodoma šįvakar, nesimėgavo efektais, nes užteko magiškos medžiagos, liudininkų, kurie matė, girdėjo ar gyvena namuose, kur vyksta paranormalūs reiškiniai.

VIETOJE POST SCRIPTUM. Na, sakysite, ir kas? Pakrykštavo žmonės, kaip jiems smagu kurti laidą. O gal dėl to ją ir žiūrėti smagu, kad nenumeta „runkeliui” žėrinčio elito gyvenimo vaizdelio, suvaidinto ir slepiančio tuštumą?.. Nėra lengva perteikti tą „nepakeliamą būties lengvybę”, anot rašytojo Milano Kunderos. O ja užkrėsti kitus – dar sunkiau.