Prekybos centre trypčioja žmogeliai prie vienintelės dirbančios kasos. Eilės galo nesimato, kasininkei jau stringa liežuvis besisveikinant su kiekvienu klientu ir dėkojant, kad perka. Apie žmonių „nervuotumą” net nėra ką kalbėti.
Į salę įžengęs parduotuvės apsaugininkas kad suriaumos: „Kur kitos kasininkės?”
„Kavą geria”, – paaiškino toji vienintelė pardavėja.
„Žmonių – milijonas, o jos kavą geria?!” – paraudonavo apsaugininkas. Žmonės savo šūkčiojimais pritarė vyriškiui – kas čia per tvarka! Tuoj apsisukęs apsaugininkas nubėgo į darbuotojų būstinę tvarkyti šito bjauraus reikalo. Kaip tarė, taip ir padarė – parvarė kasininkes, visas įraudusias, besišypsančias. Lūkuriuojantys žmonės pradėjo svaidyti piktas replikas, kad tosios taip neatsakingai žiūri į darbą.
O moterėlės tik atsakė: „Ne jūsų reikalas!”.
Na, reikalas, aišku, ne jų, bet be pirkėjų parduotuvei (tai pat ir pardavėjoms) neišgyventi. Štai kaip su tuo reikalu esti.