Nors uostamiestyje veikia viso labo trys privačios mokyklos, tačiau diskusijų, kokie turėtų būti jų ir valstybinių mokyklų bei pastarųjų steigėjos – Klaipėdos savivaldybės santykiai, – netrūksta.
Pasak mero pavaduotojos Audros Daujotienės, yra parengta privačių ir Savivaldybės žinioje esančių mokyklų bendradarbiavimo strategija. „Mes labai norėtume, kad privačios mokyklos būtų steigiamos ten, kur jaučiamas valstybinių mokyklų trūkumas, pavyzdžiui, naujai statomuose rajonuose, ten, kur valstybinių mokyklų apskritai nėra. Ypač šiaurinėje miesto dalyje nedidelės privačios mokyklos tikrai padėtų išspręsti dalį ten gyvenančių vaikų mokymo ir ugdymo problemų”, – sakė vicemerė.
Šiandien tris privačias mokyklas lanko apie 330 vaikų, arba kiek daugiau nei 1 proc. visų besimokančiųjų. Jos steigiamos gavus Švietimo ir mokslo ministerijos licenciją, joms, kaip ir valstybinėms, skiriamas vadinamasis moksleivio krepšelis. Savivaldybės indėlis dažniausiai būna pagal panaudą suteiktos patalpos, nors tai ir nėra privaloma.
Pasak A. Daujotienės, šiandien visos trys uostamiesčio privačios mokyklos – „Universa Via”, „Vaivorykštės takas” ir „Svetliačiok” – yra įsikūrusios Savivaldybei priklausančiose patalpose. Tai apie 5 tūkst. kv. metrų. Savivaldybė už šias patalpas nuomos mokesčio neima, dar daugiau – pati savo lėšomis prisideda jas remontuojant, todėl mes nuolat stebime, kad jos išties būtų naudojamos pagal paskirtį ir gerai prižiūrimos.”
Anot A. Daujotienės, Savivaldybei kartais priekaištaujama, kad per mažai remia privačias mokyklas. „Nėra visiškai taip, – sakė vicemerė. – Mes puikiai žinom, kad, pavyzdžiui, besiplečiančiai mokyklai „Universa Via” tikrai trūksta patalpų, bet mes jų negalime suteikti, nes greta laisvų tokiai veiklai tinkamų patalpų Savivaldybė neturi, o naujo priestato statyba, mano nuomone, jau turėtų rūpintis pati mokykla.”
Buvo atvejis, pasakojo vicemerė, kai viena privati mokykla kažko neapskaičiavusi bankrutavo. „Tai atsitiko mokslo metų viduryje, tad teko pasirūpinti, kad jos ugdytiniai būtų išskirstyti po kitas miesto mokymo įstaigas”, – sakė A. Daujotienė.
Socialinėms reikmėms – papildomi milijonai
Praėjusią savaitę miesto politikai perskirstė per 2 mln. litų, nepanaudotų įvairioms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti. Pasak A. Daujotienės, tai, kad dalis valstybės skirtų lėšų liko nepanaudota, lėmė įstatymų pataisos, stipriai sugriežtinosios socialinės paramos skirstymo tvarką. Be to, šiek tiek padidėjus senatvės pensijoms, minimaliam darbo užmokesčiui, padaugėjus naujų darbo vietų susiaurėjo ir teisę į socialinę paramą turinčiųjų ratas.
Anot vicemerės, visi perskirstyti pinigai atiteko miestiečių socialines reikmes tenkinančioms Savivaldybės įstaigoms. Beveik 400 tūkst. litų skirta Viršutinėje gatvėje esantiems Nakvynės namų remontui užbaigti, buitiniam inventoriui įsigyti. Apie 300 tūkst. litų atiteko Socialinės paramos centrui. Už šiuos pinigus bus galima nupirkti dar vieną neįgaliesiems vežioti pritaikytą transporto priemonę, aprūpinti labdaros valgyklą nauja įranga. Per 138 tūkst. litų skirta Globos namams įvairiai technikai bei įrangai įsigyti, 131,5 tūkst. litų atseikėta neįgaliųjų dienos užimtumo centrui „Klaipėdos lakštutė” ir 114,3 tūkst. litų – Vaiko krizių centro reikmėms tenkinti: kompiuteriams, programinei įrangai bei kitiems reikalingiems daiktams įsigyti.
„Labiausiai džiaugiuosi, – sakė A. Daujotienė, – kad tie pora milijonų buvo skirti ne vien plytoms, dažams ar kitoms statybinėms medžiagoms įsigyti. Net pusė šios sumos paskirta vienkartinėms išmokoms, kurias gaus nepasiturimai gyvenantys klaipėdiečiai. Iš jos apie 200 tūkst. litų skirta skoloms už komunalines paslaugas susimokėti. Biudžete tam buvo numatyta 300 tūkst. litų, o dabar turėsime pusę milijono. To dėka daugiau žmonių naują šildymo sezoną galės pradėti nebeturėdami skolų. Pernai skoloms padengti galėjome skirti vos ne perpus mažiau. Šiais metais taip pat kur kas daugiau pinigų galėsime skirti ir kitoms vienkartinėms pašalpoms – net 568 tūkst. litų. Šios pašalpos skiriamos sunkiai besiverčiančioms šeimoms ir asmenims.”
Pasigenda iniciatyvos
Po ilgos pertraukos Klaipėdoje vėl pradėjo veikti Jaunimo reikalų taryba, Savivaldybėje įsteigtas jaunimo reikalus kuruojančio specialisto etatas. „Dėl tokio apie penkerius metus trukusio sąstingio, – sakė A. Daujotienė, – neretai buvo kaltinama Savivaldybė – esą jai nerūpi jaunimo reikalai. Tačiau aš pasigendu paties jaunimo iniciatyvos.” Anot vicemerės, net ir dabar jei mieste kas nors vyksta, tai tik keleto aktyvių jaunuomenės atstovų dėka. Jų veiklos rezultatas – ir praėjusį savaitgalį uostamiestyje vykęs jaunimo forumas.”
Šiais metais jaunimo veiklai paremti miestas iš savo biudžeto skyrė 40 tūkst. litų, kitiems metams planuojama dvigubai didesnė suma. „Skirdami pinigus, norėtume matyti, kam jie yra panaudojami, norėtume matyti rezultatą, tad uostamiesčio jaunuomenei linkėčiau savo aktyvumą įrodyti ne vien žodžiais, bet ir darbais”, – sakė A. Daujotienė.