Elzaso kraštas, esantis Rytų Prancūzijoje, garsus pirmiausiai Strasbūru. Tai Europos Tarybos, Europos žmogaus teisių komisijos ir teismo būstinė, Europos Parlamento susitikimų vieta.
Įdomus faktas – būtent Strasbūre gimė Prancūzijos himnas, garsioji marselietė. Ją, kaip Reino armijos žygio dainą, sukūrė kapitonas K.Ž.Ružė de Lilis.
Be to, šiame krašte gaminami ypatingi vynai. Elzaso vynai – muskatas, tokajus, pino prilygsta geriausiems Prancūzijos vynams. Nepaprasto grožio vyndarių kaimeliai Vogėzų kalnų priekalnėse sudaro vyno keliu vadinamą grandinę. Kaip viešbučiams suteikiamos jų paslaugų kokybę parodančios žvaigždutės, taip vyndarių miestelių grožis vertinamas gėlėmis. Prie miestelio pavadinimo nupieštos viena, dvi, trys ar net keturios gėlės.
Šis kraštas garsėja ir šventąja Odile.
Šventoji dar vadinama Odilija ar net Otilija, nors šie vardai turi skirtingą etimologiją.
Visas šias grožybes bei žymias vietas pamatė šimtai Lietuvos žmonių, kuriuos europarlamentaras Eugenijus Gentvilas pasikvietė į Strasbūrą ir, populiarindamas Europos Parlamentą, apmokėjo jų kelionę.
Globoja akluosius
Šventajai Odilei priskiriamos stebuklingos akių negalavimų bei ausų ligų gydymo galios. Ji vadinama sergančiųjų šiomis ligomis globėja ir ypač garbinama pietinėje Vokietijoje.
Šv. Odilės vienuolynas stūkso aukštai Vogėzų kalnuose.
Nuo vienuolyno sienų atsiveria nepakartojama Elzaso krašto panorama. Atrodo, kad žmonės čia turėtų pasveikti vien nuo pamatyto vaizdo. Po kojomis plaukia debesys, neretai užstojantys vynuogių plantacijas bei nuostabaus grožio ir tvarkingumo vyndarių kaimelius.
Gimė nerege
Odilės gyvenimo istorija pasakojama daugybe variantų.
Viena jų byloja apie tai, kad šventoji Odilė gimė 662 metais Elzaso kunigaikščio Atiko šeimoje. Mergaitė nuo gimimo buvo akla.
Tėvas laukė gimstant sūnaus, bet kai sužinojo, kad pasaulį išvydo mergaitė, labai įsiuto ir paliepė ją nužudyti. Saugodama dukrą, mama Betsvinda nugabeno ją į Burgundiją.
Kai Odilei buvo 12 metų, angelas į Palmą, kur gyveno mergaitė, atvedė keliaujantį vyskupą Erhardą. Jis pakrikštijo akląją, ir ši po krikšto stebuklingai praregėjo.
Prikėlė brolį
Jaunesnysis Odilės brolis Hiugas parvežė seserį namo, bet tėvas taip įsiuto, kad nužudė savo sūnų. Odilė stebuklingai prikėlė brolį ir vėl paliko gimtuosius namus, persikėlė per Reiną ir apsigyveno kaimelyje, kuris dabar vadinamas jos vardu.
Mergaitė slėpėsi urve. Persekiodamas nemylimą dukrą, Odilės tėvas buvo sužalotas krentančių nuo kalno akmenų ir apako.
Sužinojusi apie tėvą ištikusią nelaimę, Odilė ėmėsi jį slaugyti. Merginos gydomas tėvas praregėjo ir pagaliau dukrą pripažino. Jis davė pinigų vienuolynui pastatyti, kur Odilė iki pat savo mirties meldėsi Dievui ir gydė žmones.
Gyventi nebenorėjo
Yra daugybė pasakojimų apie Odilės stebuklus ir akliems žmonėms grąžintą regėjimą.
Odilė mirė apie 720 metus tėvo pastatytame vienuolyne.
Labai gailėdamos netekusios savo abatės, vienuolyno moterys karštomis maldomis Odilę prikėlė iš mirusiųjų. Odilė papasakojo apie pomirtines grožybes, priėmė Komuniją ir dar kartą mirė. Ji palaidota vienuolyno teritorijoje.
Popiežius Pijus VII 1807 metais Odilę paskelbė šventąja ir Elzaso globėja.
Gruodžio 13-oji yra jos minėjimo diena. Atrodo, kad šią dieną ji yra mirusi. Šv. Odilės simbolis yra akys.