Amerikos nuvainikavimas

Laimėtoji žalioji kortelė atvėrė kelius į pažadėtąją žemę, bet

neatnešė tikėtos laimės ir gerovės

Gražvydas Januškevičius skambinti fortepijonu pradėjo septynerių. Vienuolikos išgirdo Bilo Heilio rokenrolus ir akademinės muzikos apologetams tapo „blogiuku”. Grojo legendinėje Lietuvos roko grupėje „Gintarėliai”, „Trimite”, „Versmėje” ir kitose. 1980-aisiais pradėjo improvizuoti džiazą. Sukūrė pluoštą džiazo pjesių, kelias iš jų atliko Birštono džiazo festivalyje. Yra parašęs estradinių dainų, aranžuočių. 13 metų dirbo „Kauno bigbende”, į kurį žada grįžti šį rudenį.

O šiųmetės vasaros pradžia, birželis, G.Januškevičiui buvo džiugaus grįžimo namo metas – 2003 metais Gražvydo laimėta JAV žalioji kortelė per dvejus metus nepakeitė jo gyvenimo. Tik sužadino nostalgiją gimtinei.

10 mėnesių dirbo laivuose

G.Januškevičius nuo mažens domėjosi amerikiečių muzika, o vėliau – ir gyvenimo būdu. Į JAV pianistas vyko be didelio optimizmo, tiesiog norėjo išbandyti save. Už Atlanto per dvejus metus patyrė malonių akimirkų, teko muzikuoti garsiuose Čikagos klubuose su žinomais JAV džiazmenais. Su buvusiais „gintarėliais” Virgiu ir Eimiu Švabais smagiai prisiminė jaunystę, pagrojo keliuose Ilinojaus lietuvių renginiuose. Muzikantai uždirbo panašiai kaip Lietuvoje. Bendradarbiavo su Bilo Konelo bigbendu, tad pastarasis rekomendavo Gražvydą kaip puikų džiazo pianistą kruizinių laivų „Karališkajai Karibų” kompanijai. G.Januškevičius dirbo laivuose „Jūrų didenybė”, „Jūrų prabanga” ir „Jūros spindesys” 10 mėnesių, šešias dienas per savaitę.

Darbo diena buvo 4 valandos tradicinio džiazo muzikavimo. Vidurinės klasės keleiviai, dažniausiai JAV piliečiai pensininkai, prašydavo atlikti standartus „Mano mintyse – Džordžija”, „Misty” ir pan. Kartais pageidaujantieji sumokėdavo, nors ten užsakymų tradicija nepopuliari. Muzikantai mielai išpildo keleivių ar restoranų lankytojų norus, atlyginimą moka savininkas. Arbatpinigių menininkai negauna. Laive dviese teko gyventi vonios kambario dydžio kajutėje.

Gražvydas aplankė keliolika egzotiškų šalių, salų. Nuo Havajų iki Puerto Riko. Floridoje klausėsi kubiečių karštai atliekamų salsų, Lotynų Amerikos džiazo, net bitlų dainų salsa ritmu. Netikėtai apsilankė Arturo Sandovalo koncerte vienoje Majamio gatvėje, kai kaimynai tiesiog „užlaužė” garsenybę pagroti su vietiniu orkestru rajono mugėje. Būtent Majamyje lietuvis pasigedo „normalaus” maisto. Gražvydas sako, kad jis konservatyvus, o greitas maistas jį pykina. Čikagoje žmona paruošdavo įprastus pietus.

Internacionalinė darbininkų valstybė

Pianistas tikėjosi, kad JAV visuomenė brandesnė, piliečiai giliau mąsto. Jo nuomone, intelektualinis tarpsluoksnis JAV neįtikėtinai plonas, meno poreikis – mažesnis nei Europoje. Muziejuose dažniausiai lankosi turistai iš Europos, kur sukaupta didžioji dalis pasaulio šedevrų. Iš meno ten retas pragyvena, Čikagos operos dirigentas, kiti panašių profesijų žmonės turi prisidurti dirbdami, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto agentais, taksistais.

Pianistą erzino urbanistinė unifikacija, tie patys „Wendys”, „McDonald’s”, „Pizza Hut” restoranai ant kiekvienos sankryžos. Pasak Gražvydo, internacionalinės darbininkų valstybės gyventojų dirbtines šypsenas, vadinamuosius „second face” – „antruosius veidus”, jis dar galėjo pakęsti, nes tai geriau nei beribis lietuviškas pesimizmas. Gražvydas tiki, kad jei Lietuvoje jam kas nors šypsosi, tai jis tikras, kad tas žmogus – jam palankus.

Moterys mėgsta imituoti vyrus

Muzikuodamas baruose Gražvydas pastebėjo, kad amerikietės mėgsta imituoti vyrų elgesį. Rūko, garsiai šūkauja, gestikuliuoja. Jam gaila amerikiečių vyrų, kurie ieško žmonų užsieniečių.

Televizijų programos G.Januškevičiui pasirodė pernelyg militaristinės. SSSR kažkada „užknisdavo” filmai apie nepranokstamai šaunius rusų kareivius. Dvejus metus muzikantui teko žiūrėti kino juostas apie didvyriškus JAV kareivius.

Gražvydas įtaria, kad „pavyzdinės demokratijos” šalyje veikia cenzūra, nes per dvejus metus Amerikos TV jis nematė nė vieno filmo, kurio pagrindinis neigiamas herojus būtų tamsiaodis. Keli TV kanalai įdomūs, kalbama, kur eina Amerika, kodėl JAV visuomenė iš pilietinės tapo vartotojiška. TV žinių laidos nuvylė. Rodos, visiems rūpi tik tai, su kuo miega Maiklas Džeksonas, kaip nuslepia mokesčius viena ar kita žvaigždė. Už CNN pasaulines žinias reikia mokėti. Kino teatrų kultūra suprantama, tačiau per „Kristaus kančių” demonstravimą jis tikėjosi kitokio žiūrovų elgesio, nervino nepertraukiamas kukurūzų čiaumojimas, pepsio šliurpimas.

Sužavėjo Čikagos FM radijas – dvi džiazo stotys 24 valandas groja tikrą ir palengvintą džiazą. Yra klasikinio roko, akademinės muzikos stotys.

Dangoraižiai – gražūs iš toli, o šiaip – nejaukūs. Populiariausia amerikiečio svajonė – nuvykti į Los Vegasą, išlošti ten krūvą žalių, pasiklausyti vienos iš 37 grupių, imituojančių Elvį Preslį.

Norėtų įkurti reemigrantų partiją

Gražvydui patiko žmogaus fizinės erdvės, turto gerbimas Amerikoje. Žmonės parduotuvėje net prasilenkdami iš tolo atsiprašo. Nesiliečia, nesistumdo.

Lietuviui pianistui teko skambinti fortepijonu gospelus liuteronų pamaldose. Jam pasirodė mielas parapijiečių solidarus rūpestis neturtingais bendruomenės nariais.

JAV policininkai žino savo teises, pareigas, nepriekaištingai dirba. Gražvydui Amerikoje dar patiko pigios elektronikos prekės, gausus džiazo lektūros, įrašų produkcijos pasirinkimas, bibliotekos.

Po dvejų Amerikoje praleistų metų pianistui sustiprėjo įsitikinimas, kad emigruoti nevalia, nes mūsų mažai. Turime savo kalbą, literatūrą, muziką, papročius.

Laive „Jūros spindesys” kartą buvo švenčiamos vestuvės. Jaunoji, Pietų Amerikos pilietė, pasipuošė balta suknia, nuometu, o sutuoktinis amerikietis atėjo su šortais, marškinėliais trumpomis rankovėmis, įsispyręs į šlepetes. Be tradicijų, pasak Gražvydo, žmonija atsidurs aklavietėje.

Tikėjimas, kad pagerinti savo gyvenimą gali tik palikęs tėvynę, G.Januškevičiui atrodo pasibaisėtinas. Jis sutinka, kad grįžo iš už Atlanto tvirtesnis. Grįžo, nes pamatė, kad gali netekti savojo „aš”. Gražvydas sako, kad mūsų stebuklų šalis, pažadėtoji žemė yra Lietuva. JAV „žiurkių lenktynėse” lietuvis daugiau nebenori dalyvauti. Gražvydas prasitarė, kad svajoja įkurti reemigrantų partiją.

Šiaurys Narbutas