Narkomanija plinta ir jaunėja, o Viršužiglio gyventojai nenori matyti vartojusių narkotikus, bet pasiryžusių pasveikti vaikų
Vakar Viršužiglio gyventojų atstovai susitiko su sveikatos apsaugos ministru Rimvydu Turčinsku ir mėgino įrodyti, kad jų miestelyje nereikia kurti vaikų narkomanų ilgalaikės socialinės ir psichologinės reabilitacijos centro. Gyventojai nenori įsileisti pasiryžusių pasveikti vaikų, kurie, tapę aukomis, neturėdami galimybių reabilituotis, vėl gali būti nublokšti į narkomanijos liūną. Tuo tarpu narkomanija plinta ir jaunėja. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje užregistruota per 5 tūkst. asmenų, besigydančių nuo narkotikų priklausomybės.
Ieškoma naujų argumentų
Viršužiglio gyventojai sveikatos apsaugos ministrui išdėstė savo argumentus, kodėl jų miestelyje nereikia steigti reabilitacijos centro. Iš pradžių jie priešinosi centro steigimui teigdami, kad čia apsigyvensiantys vaikai gali kelti grėsmę jų saugumui. Dabar jų pagrindiniu argumentu tapo pastatas, kuriame planuojama įkurti reabilitacijos centrą. Gyventojai tikina, kad pastatas bus reikalingas bendruomenei. Bendruomenė rengia projektus, kuriems įgyvendinti neva būtinas šis pastatas. Tačiau ta būtinybė ir projektai atsirado tik tada, kai sužinota, kad centras bus kuriamas Viršužiglyje. Iki to laiko minėtas pastatas nemažai metų stovėjo tuščias.
Sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas viršužigliečiams pažadėjo įsigilinti į jų keliamą problemą.
„Reabilitacijos centro įkūrimas Viršužiglyje yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu ir mes šią programą turime įgyvendinti. Lėšos centro steigimui numatytos. Centras yra būtinas, nes visoje Lietuvoje tėra tik vienas dvylikos vietų reabilitacijos centras. Tai Ukmergės rajone veikianti vaikų reabilitacijos bendruomenė „Apsisprendimas” ir visos vietos joje užimtos. Daugiau nėra kur reabilituoti narkotikus vartojusių ir nuo priklausomybės besigydančių vaikų”, – sakė gyventojų susitikime su sveikatos apsaugos ministru dalyvavęs Kauno apskrities viršininko administracijos vyriausiasis gydytojas Henrikas Čeida.
Kaip „Kauno diena” rašė, centrą iš pradžių buvo bandyta steigti Prienų rajone, Jiezne, tačiau miestelio gyventojai šiam siekiui pasipriešino. Buvo analizuojama daugiau kaip dešimt vietų būsimo centro kūrimui ir kaip optimaliausias variantas pasirinktas Viršužiglis.
Vyriausybė vaikų reabilitacijos bendruomenės kūrimui skiria beveik 700 tūkstančių litų. Steigimu rūpinasi Kauno apskrities viršininko administracija, Narkotikų kontrolės departamentas prie Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Specialistai tvirtina, kad tokie reabilitacijos centrai nekelia grėsmės gyventojų saugumui. Tai įrodė praktika. Lietuvoje šiuo metu veikia 15 suaugusiųjų reabilitacijos bendruomenių, kurios puikiai sutaria su vietos gyventojais. Niekur gyventojai nesiskundžia tokia kaimynyste. Atvirkščiai, atsirado papildomos darbo vietos, paslaugos, reabilitacinių centrų nariai padeda gyventojams ūkio darbuose. Gyventojų priešiškumas dažniausiai remiasi pasenusiais stereotipais ir žinių stoka.
Iškalbinga statistika
Narkomanija plinta ir jaunėja. Nė vienas nesame apsaugotas, kad mūsų ar kaimynų vaikas gali tapti priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. Kaip paaiškėjo iš Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) atlikto tyrimo, kauniečių moksleivių tėvai nejaučia narkotikų pavojaus savo vaikams ir dėl narkotikų vartojimo problemos tarp jaunimo yra pakankamai ramūs. Tačiau rezultatai rodo, kad nerimauti pagrindo yra.
Specialistai apklausė apie 200 Kauno bendrojo lavinimo mokyklų penktų-septintų klasių mokinių tėvų dėl priklausomybės ligų plitimo. Apklaustieji nejautė rūkalų, alkoholio, narkotinių medžiagų, sukeliančių priklausomybės ligas, vartojimo pavojaus savo vaikams.
Tuo tarpu Alkoholio, narkotikų tyrimo projekto Europos mokyklose duomenys nėra džiuginantys. Nustatyta, kad apie 15,6 proc. Lietuvos moksleivių yra bent kartą vartoję vieną iš narkotikų. Į narkomanijos ir toksikomanijos pinkles įklimpsta vis jaunesni asmenys.
„Lengviausiai įviliojami į priklausomybės liūną yra mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau viena mokykla nepajėgi atlikti žalingų įpročių prevencijos. Į šį darbą turi įsitraukti tėvai, budriai stebėti savo atžalų pakitusią psichologinę būseną, elgesį ir turėti daugiau žinių, kaip elgtis, įtarus vaiką vartojant narkotikus”, – teigia KVSC Visuomenės sveikatos skyriaus ekologė Raimonda Olekaitė.
Specialistų susirūpinimas
Specialistai ragina daugiau dėmesio skirti prevenciniam darbui. Lietuvos ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos prezidentė, Kauno centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Vida Matulionienė įsitikinusi, kad dirbant su vaikais, priklausomais nuo narkotikų, alkoholio, turi efektyviau bendradarbiauti įvairios institucijos. Asociacija kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir Psichiatrijos klinika vakar surengė konferenciją Kaune, kur buvo nagrinėjamos jaunų žmonių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų prevencijos, gydymo ir reabilitacijos problemos.
Narkotikų kontrolės departamento atstovė spaudai, taip pat dirbanti su projektais, Vilma Janulytė teigė, kad dirbant prevencinį darbą su jaunimu reikia atsisakyti tiesmukos didaktikos, nes tokius pamokymus jaunimas laiko globėjiškais ir užgaunančiais savigarbą. Pasak V.Janulytės, jaunimas apsispręs nevartoti narkotikų, jei patraukliu vaizdu, informacija, faktais bus parodyta, kad vartojant narkotikus teks pamiršti savo gyvenimo tikslą, pripažinimą, gyvenimo gerovę ir kt.
Narkomanija plinta daugumoje Europos šalių. Norvegijos psichologijos asociacijos narės, Bergeno klinikos Gydomojo padalinio vadovė Kari Losius ir šio padalinio psichologė Nina Arefjord konferencijos Kaune dalyviams tvirtino, kad Šiaurės ir Baltijos šalių problemos šiose srityse panašios. Jos pasidalijo savo patirtimi apie jaunų žmonių priklausomybės ligų gydymą, prevenciją ir sveikatos skatinimą.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas Aleksandras Slatvickis mano, kad daugiau lėšų reikia skirti ne priklausomybės ligų prevencijai, o investuoti į mokyklas. Jo nuomone, gerai dirbančios mokyklos, pedagogai, tobulesnė švietimo sistema padėtų efektyviau apsaugoti dar nepradėjusius vartoti psichotropinių medžiagų vaikus.