Brutaliu nužudymu, aukos palaikų išniekinimu ir vagyste kaltinamam vyriškiui paskirta dar viena ekspertizė
Vakar Kauno apygardos teismas ėmėsi spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Ričardui Ivanovui, kuris įtariamas 2004-ųjų metų lapkritį įvykdęs vieną kraupiausių pastarojo meto nusikaltimų Kaune ir visoje šalyje – nužudęs devyniolikmetę merginą ir nupjovęs jai galvą.
Dabar serga, o anksčiau – nežinia
Po dvejus metus trukusių psichiatrinių ekspertizių vakar teismas aiškinosi, ar nusikaltimo metu R.Ivanovas buvo psichiškai sveikas ir suprato bei galėjo valdyti savo veiksmus.
Paskelbtose Utenoje atliktos Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose tik abstrakčiai teigiama, kad R.Ivanovas nusikalsdamas galėjo sirgti paranoidine šizofrenija, bet neaišku, ar iš tiesų sirgo.
Pasak psichiatrijos ekspertų, R.Ivanovą nuolat persekioja haliucinacijos, kurių metu jis jaučiasi esąs persekiojamas žmogaus, vardu Tomas. Pastarasis neva vyriškiui grasina, jį persekioja ir gąsdina savo juoku. Medikai simuliacijos požymių neaptiko. Dabar įtariamasis tikrai serga minėta lėtine psichikos liga, todėl negali dalyvauti teismo posėdyje ir turi būti gydomas griežto stebėjimo sąlygomis. Vyriškio išgijimo prognozės, pasak psichiatrų, labai abejotinos.
„Jei teigiate, kad jis galėjo būti psichiškai nesveikas, tai kaip tuomet toks žmogus galėjo atlikti karinę tarnybą ir gavo vairuotojo pažymėjimą? Iš pradžių tyrėjai mus tikindavo, kad įtariamasis pakaltinamas ir sveikas, o dabar staiga tapo ligoniu? Juk jis pats sakosi rašantis knygą ir vienam laikraščiui pardavė savo paties parašytą „išpažintį”, tai kaip ligotas žmogus galėtų tiek protauti, kad net dėtųsi rašytoju?” – neslėpdami pasipiktinimo ekspertų išvadomis replikavo nužudytosios tėvai.
Neaptikta jokių duomenų, kad anksčiau jis būtų sirgęs kokia nors psichikos liga ar patyręs smarkią galvos traumą, galėjusią nulemti tokius sveikatos sutrikimus.
Vis dėlto nuspręsta paskirti dar vieną papildomą ekspertizę, truksiančią iki trijų mėnesių. Šįkart į pagalbą bus pasitelkti psichiatrijos ekspertai iš Vilniaus.
Nelaimės pranašas – blogas sapnas
Duodama parodymus teismui, nužudytosios motina Svetlana Pribavkina prisiminė tą lemtingą paskutinį 2004-ųjų spalio savaitgalį, kai duktė, gavusi pasiūlymą dirbti aukle, susirengė vykti į susitikimą su tariamu darbdaviu: „Danguolė susiskambino su drauge iš išėjo maždaug prieš vidurdienį, žadėdama pavakarę sugrįžti. Deja, nuo to laiko jos gyvos jau nebemačiau”.
Tai, anot motinos, vyko šeštadienį (spalio 30-ąją). Moteris pasakojo tądien, vakare nešdama į konteinerį šiukšles, kieme dar sutikusi minėtą dukters draugę, iš kurios išgirdusi, kad Danguolė su nepažįstamu vyriškiu nuvažiavo detaliai išsiaiškinti auklės darbo sąlygų. Motina žinojo, kad dukra skelbėsi spaudoje ieškanti auklės darbo.
„Mano mobiliojo ryšio telefono sąskaita buvo ištuštėjusi, todėl sulaukiau sekmadienio ryto, nuėjau pas seserį ir iš jos telefono mėginau paskambinti dukrai, bet prisiskambinti nepavyko”, – dvejų metų senumo įvykius atpasakojo S.Pribavkina.
Praėjus dviem dienoms po dukters dingimo, pirmadienio vakarą, S.Pribavkina teigė jau ketinusi vykti į policiją su prašymu skelbti merginos paiešką, tačiau visiškai atsitiktinai per televizijos žinių anonsą ji pamatė pranešimą apie Kaune įvykdytą kraupų nusikaltimą. Iškart po to moteris nuskubėjo į Žaliakalnio policijos komisariatą, kur ir atpažino nuotraukoje nužudytą savo dukterį.
D.Dominauskaitės tėvas Osvaldas Dominauskas teismui taip pat sakė, kad savo dukrą atpažino teisėsaugininkų išplatintose nuotraukose.
Aktualiausi – draugės parodymai
Teismui liudijo ir nužudytos devyniolikmetės draugė, tą nelemtą šeštadienio vakarą kartu važiavusi susitikti su nepažįstamuoju, bet vėliau grįžusi namo. Ji sakė girdėjusi, ką D.Dominauskaitė telefonu kalbėjo su tariamu darbdaviu, kuris pasiūlė susitikti prie V.Krėvės prospekte esančios „Pasimatymo” parduotuvės.
Merginos kartu nuėjo į nurodytą vietą. Po kelių minučių priėjęs jaunas vyras paklausė, ar jos laukia susitikimo dėl darbo, prisistatė esąs Tomas ir pasiūlė pasivaikščioti bei kartu aptarti darbo reikalus. Pasak liudytojos, ji tik klausėsi pokalbio, bet pati į jį nesikišo.
„Pirmiausiai vyriškis paklausė, ar Danguolė turi draugą, o ji, nežinia kodėl, pamelavo, jog neturi. Po to jis pasakė, kad Danguolei reikėtų prižiūrėti vienų metukų vaiką. Darbas neva turėjo būti Laisvės alėjoje”, – prisiminė nužudytos merginos draugė.
Maždaug po pusvalandžio trijulei priėjus „Kalniečių” prekybos centrą, vyras primygtinai pasiūlė D.Dominauskaitei vienai su juo važiuoti į namus. Jis teigė, esą antraip jo žmona labai supyktų, jei šis parvestų iškart dvi aukles. Pasak liudytojos, Danguolė prašė nepažįstamojo, kad drauge vyktų ir kartu su ja buvusi draugė, tačiau šis lyg juokais paprieštaravo ir su tuo nesutiko.
„Nejaugi aš panašus į maniaką? Jei ką blogo padaryčiau, tai ir draugė tavęs neišgelbėtų. Palydėkime ją namo, o po to sėsim į mikroautobusą ir nuvažiuosim. Jei nori, tegul draugė paskambina tau po valandos, kad įsitikintų, jog nieko blogo nenutiko”, – tiksliai R.Ivanovo tą vakarą D.Dominauskaitei pasakytus žodžius atkartojo liudytoja, pridūrusi, kad po valandos draugės telefonas jau buvo išjungtas ir su ja susisiekti buvo neįmanoma.
Sugyventinė liudyti atsisakė
Į teismo posėdį iškviesta R.Ivanovo sugyventinė Jolanta Kvieskytė duoti parodymus prieš jos sūnelio tėvą atsisakė. Jauna moteris tvirtino visą tiesą pasakiusi ikiteisminio tyrimo metu, todėl vakar neturėjo, ką daugiau pridurti. Už teismo salės durų moteris teprasitarė, esą jos sugyventinis būdavo labai uždaras vienišius, neturėdavęs draugų ir niekuomet nerodydavęs agresijos. R.Ivanovui įvykdžius nusikaltimą, jųdviejų sūneliui tebuvo suėjęs vienas mėnuo.
Teismas paviešino anksčiau J.Kvieskytės išdėstytus parodymus. Moteris teisėsaugininkams neslėpė pastebėjusi, kad jos sugyventinis atrodo labai įtartinai. Nusikaltimo dieną, anot J.Kvieskytės, R.Ivanovas vartė skelbimų laikraštį „Noriu”, o po to, pasiėmęs kelis jo lapus, nieko nesakęs išėjo. Į namus tame pačiame Vilijampolės mikrorajone tuomet 24-erių buvęs vyriškis grįžo tik vėlai vakare. Jis paprašė sugyventinės kelių litų alui ir vėl išėjo. Jau tuomet ant R.Ivanovo drabužių moteris teigė pastebėjusi kraujo dėmes, tačiau nieko blogo neįtardama, ji nė nepasiteiravo, iš kur šios atsirado.
Netrukus grįžęs namo su puslitriu stipraus alaus, R.Ivanovas nusirengė ir sumetė visus drabužius į skalbimo mašiną. Ištuštinęs butelį alaus, jis nuėjo miegoti. Kitą dieną, J.Kvieskytės teigimu, jos sugyventinis išvis nepratarė beveik nė žodžio ir niekur nekėlė kojos iš namų. Netgi paprašytas su vieno mėnesio sūneliu išeiti į kiemą, jaunasis tėvas atsisakė. Moteris sakė nesupratusi, kas vyksta, tačiau prisiminė, kad, vakare per televiziją pamatęs reportažą apie kraupų įvykį, vyras iškart nuėjo parūkyti. Taip pat jis elgėsi ir kitą dieną, kai televizoriuje išvydo savo paties fotorobotą.
Įtariamojo motina Valerija Ivanova vakar teismui atsakė į kelis klausimus apie sūnaus sveikatos būklę. Moteris patikino, niekada psichinių sutrikimų jo elgesyje nepastebėjusi. Paklausta, ar R.Ivanovas pažinojo kokį nors Tomą, moteris sakė sūnaus draugų ar pažįstamų tokiu vardu nežinanti.
„Žinau, kad sūnui pasveikus jis būtų vėl teisiamas, bet tikrai noriu, kad jis išgytų”, – sakė įtariamojo motina.